Pradžia
[ Stojantiesiems ]
Bakalauro ir vientisosios studijos
Stojamieji egzaminai ir testai
Meninio architektūrinio išsilavinimo egzaminas
.jpg)
Meninio architektūrinio išsilavinimo egzaminas
Meninio architektūrinio išsilavinimo egzaminą laiko stojantieji į architektūros bei kraštovaizdžio architektūros studijų programas.
Meninio architektūrinio išsilavinimo egzaminas vyksta per bendrojo priėmimo stojamųjų egzaminų sesiją.
Egzaminas susideda iš dviejų dalių.
Meninio architektūrinio išsilavinimo egzaminas vyksta per bendrojo priėmimo stojamųjų egzaminų sesiją.
Egzaminas susideda iš dviejų dalių.
Stojantysis privalo atlikti visas užduotis.
Jei neatliekama bent viena užduotis arba ji įvertinama nuliu, egzaminas laikomas neišlaikytu. Neišlaikyto egzamino įvertinimai į LAMA BPO priėmimo duomenų bazę neįvedami, ir stojantysis negali dalyvauti stojimo konkurse.
Jei neatliekama bent viena užduotis arba ji įvertinama nuliu, egzaminas laikomas neišlaikytu. Neišlaikyto egzamino įvertinimai į LAMA BPO priėmimo duomenų bazę neįvedami, ir stojantysis negali dalyvauti stojimo konkurse.
I dalis
Architektūrinių formų kompozicija
Užduoties tikslas – patikrinti stojančiųjų į menų srities studijų programas gebėjimus komponuoti abstrakčias tūrines, erdvines ar realias architektūros formas tam tikrame kontekste, mokėjimą grafiškai pavaizduoti savo sukurtąją architektūrinę kompoziciją ortogonaliose projekcijose ir perspektyviniame vaizde, tinkamai visa tai sukomponuoti lape.
Užduoties pavadinime vartojamas terminas architektūrinės formos, kuris šiuo atveju reiškia statinių ir jų atskirų sudedamųjų elementų (pvz., anga, denginys, laiptai, kolona, siena, ir t. t.) ir baldų ar namų apyvokos daiktų (pvz., kėdė, spinta, stalas, suolas ir t. t.) formas.
Stebėdamas aplinką žmogus įgyja supratimą apie daiktų formas, dydžius, savitarpio ryšius ir priklausomybes (pvz., kokios yra laiptų pakopos, kėdės, stalo ar durų aukščiai, iš kokių medžiagų pastatytos namo sienos, kodėl vienos iš jų yra storos, o kitos – plonos, ant ko laikosi stogas, kaip supanti aplinka veikia pastatų architektūrą, o architektūra savo ruožtu veikia aplinkos formavimą ir t. t.). Šis patyrimas ir teorinės žinios bei praktiniai įgūdžiai, įgyti bendrojo ar specialaus lavinimo mokyklose per braižybos, dailės pamokas, sudaro pagrindą šio testo užduočiai atlikti.
Egzamino metu reikia įsivaizduojamoje ar konkrečiai nurodytoje architektūrinėje aplinkoje sukomponuoti (sukurti) nesudėtingą architektūros objektą. Pagal pateiktą užduotį sukurta kompozicija turi būti pavaizduota ortogonaliose projekcijose ir perspektyviniame vaizde. Grafinė atlikimo technika – nespalvotas pieštukas, nenaudojant braižymo priemonių.
Užduotis atliekama viename A3 formato lape.
Užduočiai atlikti skiriamos 4 valandos.
Maksimalus įvertinimas – 60.
Užduoties pavadinime vartojamas terminas architektūrinės formos, kuris šiuo atveju reiškia statinių ir jų atskirų sudedamųjų elementų (pvz., anga, denginys, laiptai, kolona, siena, ir t. t.) ir baldų ar namų apyvokos daiktų (pvz., kėdė, spinta, stalas, suolas ir t. t.) formas.
Stebėdamas aplinką žmogus įgyja supratimą apie daiktų formas, dydžius, savitarpio ryšius ir priklausomybes (pvz., kokios yra laiptų pakopos, kėdės, stalo ar durų aukščiai, iš kokių medžiagų pastatytos namo sienos, kodėl vienos iš jų yra storos, o kitos – plonos, ant ko laikosi stogas, kaip supanti aplinka veikia pastatų architektūrą, o architektūra savo ruožtu veikia aplinkos formavimą ir t. t.). Šis patyrimas ir teorinės žinios bei praktiniai įgūdžiai, įgyti bendrojo ar specialaus lavinimo mokyklose per braižybos, dailės pamokas, sudaro pagrindą šio testo užduočiai atlikti.
Egzamino metu reikia įsivaizduojamoje ar konkrečiai nurodytoje architektūrinėje aplinkoje sukomponuoti (sukurti) nesudėtingą architektūros objektą. Pagal pateiktą užduotį sukurta kompozicija turi būti pavaizduota ortogonaliose projekcijose ir perspektyviniame vaizde. Grafinė atlikimo technika – nespalvotas pieštukas, nenaudojant braižymo priemonių.
Užduotis atliekama viename A3 formato lape.
Užduočiai atlikti skiriamos 4 valandos.
Maksimalus įvertinimas – 60.
II dalis
Atmintinis akademinis piešinys
Užduoties tikslas – patikrinti stojančiųjų į menų srities studijų programas pasirengimą piešinyje pavaizduoti menamus objektus, aprašytus pateiktame tekste (užduotyje), t. y. sugebėjimą piešimo būdu teisingai pavaizduoti objektų formas, dydžius, proporcijas ir padėtį erdvėje, sukomponuoti juos tarpusavyje ir popieriaus lape, išryškinti jų medžiagines savybes naudojant šviesotamsą, toną, liniją ir štrichą.
Egzamino metu atmintiniam piešimui tekstine forma pateikiama užduotis, t. y. apibūdinami geometriniai tūriniai objektai (pvz., kubas, piramidė, rutulys ir t. t.), buityje naudojami daiktai ar baldai (pvz., ąsotis, kibiras, knyga, gaublys, kėdė, stalas ir t. t.). Jų išdėstymą erdvėje, vaizdavimo kryptį ir sukomponavimą lape stojantysis pateikia pats.
Piešinys atliekamas grafito pieštuku, nenaudojant braižymo priemonių.
Užduotis atliekama A3 formato vatmano lape.
Užduočiai atlikti skiriamos 3 valandos.
Maksimalus įvertinimas – 40.
-
- Puslapio administratoriai:
- Karolina Kardokaitė
- Inga Naudžiūnė
- Justė Rožėnė
- Monika Bissekerskaja
- Neda Černiauskaitė
- Ugnė Daraškevičiūtė
