Mokymai išorinėms institucijoms

Tai mokymai, kurio pradžioje dažnas dėstytojas pagalvos – „O, bet aš irgi taip darau!”. Tokia mintis ateina, kai išgirsti, kad metodo pagrindas – studentų pasirengimas užsiėmimui iš anksto. Taigi seminaro metu bus pristatytas metodo teorinis ir praktinis edukologinis bei technologinis pagrindas, privalumai ir trūkumai, detali taikymo metodika ir įrankiai, aptarti psichologiniai dėstytojų nusiteikimo bei studentų motyvavimo įsitraukti aktyviai studijuoti aspektai. Kadangi šis metodas buvo vienas iš inovatyvių studijų eksperimentų ir dvejus metus taikytas VILNIUS TECH – tad bus pateikta daug patarimų, praktinių įžvalgų iš planavimo, įgyvendinimo bei (įsi-) vertinimo etapų. Tokiu būdu dėstytojo taikomi atskiri didaktiniai sprendimai bus sujungti ir taps sisteminiai, kad studentai daug geriau išmoktų medžiagą ir gebėtų ją taikyti, analizuoti bei liktų patenkinti savo aktyviu dalyvavimu ir žiniomis. Būtent šio seminaro pagrindas yra edukologo, psichologo, elektroninių studijų specialisto ir dėstytojo bendradarbiavimo sinergija.  

Bene kiekvienas dėstytojas sutiks, kad sudėtingiausia mokymo(si) proceso dalis yra vertinimas. Dažnai kyla klausimų: kaip susikurti savo dalyko vertinimo sistemą, atliepsiančią studijų programos, dėstytojo ir studento poreikius? Į kiek dalių suskaidyti savo dėstomo dalyko medžiagą, kad atsiskaitomųjų darbų kiekis būtų tinkamas? Kaip skatinti studentus laiku atlikti darbus? Seminaro metu aptarsime kintantį požiūrį į vertinimo strategijas aukštojoje mokykloje, vertinimo metodus ir jų taikymo galimybes siekiant ugdyti studentų dalykines ir bendrąsias kompetencijas, egzamino užduočių formulavimą ir kitus aktualius vertinimo proceso organizavimo klausimus, kylančius dalyviams. Taip pat skirsime dėmesio vienai iš svarbių vertinimo dalių – grįžtamojo ryšio teikimui, neatsiejamam nuo savirefleksijos ir refleksijos. Mokymų metu tai pat bus nagrinėjamas ir vertinimo organizavimas mokantis nuotoliniu būdu bei tam skirti įrankiai. 

Dažnas dėstytojas pastebi, kad tam tikros jo dalyko temos studentams yra sunkiau suvokiamos. Iš dalies tai lemia ir žemesnius ar net neigiamus atsiskaitymų pažymius. Taigi mokymų dalyviai pirmiausiai pabandys į savo dalyką pažvelgti besimokančiųjų akimis, išryškinti kylančias emocines ir kognityvines problemas. Tuomet išsiaiškins ir praktiškai išbandys 7 žingsnius, kurie leis suprasti ir rasti sąlyčio taškus tarp dėstytojo aiškinimo ir studentų supratimo bei mokymosi proceso. Dėstytojų, kurie taiko šį inovatyvų studijų metodą, patirtis rodo, kad studentų pasiekimų rezultatai pagerėja nuo15 iki 30 proc. Mokymai skatins bendradarbiavimo santykius studijų procese, kai studentai ir dėstytojai tampa atviri kaitai, konstruktyviai kritikai, mokosi vieni iš kitų, bendradarbiauja dalydamiesi atsakomybe už siekiamus studijų rezultatus. Taigi mokymų metu bus siekiama įtraukti dėstytojus į jų dėstomo dalyko mokymosi kliuvinių išsiaiškinimą praktiškai išbandant septynis metodo etapus, leidžiančius suprasti ir rasti sąlyčio taškus tarp dėstytojo aiškinimo ir studentų supratimo bei mokymosi proceso gerinimo.

Pastebėjome, kad dauguma institucijų „Moodle“ aplinką dar vis dažniausiai naudoja kaip mokomosios medžiagos saugyklą, o kitos, mokymosi procesui labai vertingos funkcijos, yra taikomos  menkai. Mokymų metu kalbėsime apie tai, kas yra „geras“ Moodle kursas ir kaip jį parengti. Juk „Moodle“ aplinka dėstytojui siūlo daug įvairių galimybių. Kaip pasirinkti tinkamus įrankius ir kokios jų funkcijos, didaktinė taikymo prasmė? Kaip paįvairinti medžiagos pateikimą? Ko galima siekti naudojant vieną ar kitą Moodle veiklą? Kaip tai pagerins, o gal palengvins studijų proceso organizavimą? Mokymų medžiaga yra paremta praktiniais patarimais ir naujausiais neuromoksliniais tyrimais, kurių rezultatais remiantis galime pagrįsti studentams siūlomas veiklas, įrankius ir mokymosi aplinką. Teorijos ir praktikos sintezė aiškiai rodo, kad visa tai turi įtakos studentų motyvacijai ir medžiagos įsisavinimui.

Mobiliosios ir interneto aplikacijos – ne tik puiki šiuolaikinių studentų sudominimo ir motyvavimo priemonė, bet ir neatsiejama modernaus dėstytojo įvaizdžio dalis. Net studento išmanusis telefonas gali pasitarnauti edukologiniams tikslams paskaitos metu, jei dėstytojas išmano edukacines technologijas ir geba jas taikyti. Mokymų dalyviai išbandys keletą nemokamų, nesudėtingų naudoti programėlių (pvz., QR kodas, Mentimeter, Tweedback, Answergarden, Board.net, Socrative, Miro, Mindly ir kt.), tinkamų tiek kompiuteriams, tiek išmaniesiems telefonams, kurias taikydamas dėstytojas galės užtikrinti grįžtamąjį studentų ryšį apie išeitas temas, paskatinti studentus klausti bei atsakyti į dėstytojo pateiktus klausimus, dalyvauti trumpose apklausose, reaguoti į per greitai ar per lėtai vedamą paskaitą ir pan. Mokymų dalyvių prašoma turėti išmanųjį telefoną arba planšetinį / nešiojamąjį kompiuterį su interneto prieiga.

Modernių technologijų dėka net pandemijos metu mokymosi procesas sėkmingai vyko toliau. Aukštosios mokyklos sėkmingai prisitaikė prie pasikeitusių sąlygų, plačiau ėmė taikyti įvairias elektroninių studijų formas. Mokymų metu jas ir apžvelgsime, pažiūrėsime, kuo skiriasi ir kuo panašios nuotolinės, hibridinės ir mišriosios studijos tiek technologiniu, tiek didaktiniu aspektu, kaip jas organizuoti ir ką daryti, kad jos būtų efektyvios. VILNIUS TECH turi jau virš 20 metų nuotolinių studijų organizavimo patirties, ne vienerius metus taikomas mišrusis mokymas, na o pastaraisiais metais tapo labai aktualus hibridinis, kurio dėka plečiamas studijų prieinamumas net tarptautiniu mastu. Pasidalinsime sukaupta patirtimi, rekomenduosime, kaip vesti nuotolines paskaitas, kaip jų bei viso studijų proceso metu aktyvinti ir motyvuoti studentus. 

Dažnas dėstytojas susiduria su sunkumais dėstydamas ar bendraudamas su studentais. Studentai lygiai taip pat būna, kad patiria nuoskaudų iš dėstytojų. Kaip yra iš tikrųjų? Ar gali susikalbėti skirtingų kartų atstovai? Taigi mokymų metu bus paliečiami edukologiniai ir psichologiniai motyvavimo aspektai. Kalbėsime ne tik, kaip motyvuoti studentus, kokias strategijas taikyti, bet ir – iš kur stiprybės ir noro eiti į auditoriją rasti pačiam dėstytojui.  Svarbus aspektas – paritetinių – lygiaverčių – santykių kūrimas. Tam bus pateikti konkretūs žingsniai bei patarimai.
Mokymuose taip pat gilinsimės į veiksnius, kurie lengvina arba sunkina mokymo(si) procesą bei kontakto su studentais palaikymą. Aptarsime, kokiomis savybėmis pasižymi šiandienos studentai (kokios jų stiprybės, kas veikia jų motyvaciją mokytis, kokia psichologinė savijauta) ir kaip lengviau užtikrinti palaikančią, mokytis skatinančią aplinką.

Nepatogumas, nedrąsa įsitraukti į bendras grupės veiklas, intensyvus protinis darbas, pastangos suvokti naują informaciją vargina studentą ir mažina mąstymo greitį. O kaip atliepti gausius studijų programoje numatytus tikslus ir rinkos diktuojamas madas per vis „besitraukiančias“ kontaktines valandas? Kaip formuoti asmenybę nepamokslaujant? Atsakymas vienas – svarbu daryti pertraukėles... Mokymų metu praktiškai išbandysime veiklas, kurias galima naudoti paskaitų, pertraukų ir kitų veiklų metu. 

Studentai, dėstytojai, administracija, kiti darbuotojai... Tiek daug ir tokių skirtingų kartų susijungia į vieną – akademinę – bendruomenę. Kaip jie susikalba? Kiek svarbus etiketas, bendravimo kultūros subtilybės virtualėjančioje komunikacijoje? Kiek aktualu kurti ne tik patogią, bet ir pagarba grįstą svetingą aplinką? Kaip išgirsti kitą? Kaip nepaklysti dalykinio ir asmeninio bendravimo labirintuose? Ar vis dar mokame pavaišinti kava savo kabinete? Ar įdarbiname telefoną įstaigos, savęs ir (ar) studijų programos reklamai? Kiekvieno siunčiama žinia apie save ir aplinką pasirinkta apranga, (ne)išskirtinėmis detalėmis, pasisveikinimu ar rankos paspaudimu. 

„Moodle“ yra šiuo metu pasaulyje labiausiai paplitusi virtualioji mokymosi aplinka. Tai vidinė įstaigos sistema, prieinama tik tam tikros (aukštosios) mokyklos akademinės bendruomenės nariams. Mažai kas žino, jog „Moodle“ buvo sumanyta norint dėstytojui ir studentui pasiūlyti platformą, kurioje jie galėtų aktyviai dirbti ir mokytis bei bendradarbiauti. Tam, kad „Moodle“ aplinka nebūtų tik kaip mokomosios medžiagos saugykla, reiktų ją „įveiklinti“. Juk „Moodle“ aplinkoje galima bendradarbiauti, kurti mokomuosius vaizdo įrašus su užduotimis, interaktyvias prezentacijas, kryžiažodžius, nuotraukų galerijas, žodynus, organizuoti diskusijas ir refleksijas, balsavimus, registracijų sąrašus ir t. t. Mokymų metu dalyvius supažindinsime su pasirinktais Moodle įrankiais, jų funkcijomis ir taikymo galimybėmis. Mūsų rekomendacija – interaktyvaus įrankio „H5P“ pristatymas. Pažinę šį nesudėtingą ir smagų įrankį, „Moodle“ tikrai atrasite iš naujo.

Akademinės bendruomenės nariai, ypač dėstytojai, nuolat kalba viešai. Kasdien jų klauso studentai – tad ką dar naujo galima išmokti ar sužinoti? Visgi šių mokymų metu galima bus akivaizdžiai pamatyti, kad dėstymas–edukologija ir komunikacija–kalbėjimas viešai yra glaudžiai ir neatsiejamai susiję. Nuosekliai mokantis mokymų metu ir iš karto kalbėjimo technikas taikant praktiškai yra suvokiama, kaip sudėlioti kalbos – paskaitos turinį, kad kiti jį suprastų taip, kaip mes norime, kad auditorija  klausytų ir (ar)  įsitrauktų, kokiomis priemonėmis valdyti auditoriją, kaip argumentuoti, kad įtikintume siekdami tam tikrų pokyčių, kokį poveikį turi kūno kalba ir pan. Didelis dėmesys skiriamas pačiai kalbai – kaip ją pradėti, plėtoti, nepriekaištingai baigti,  kokiomis priemonėmis pasiekti, kad kiti patikėtų tuo, kas yra sakoma, kaip paveikti klausytojų protą ir širdį (persvazija) – jausmų ir proto jungtis yra būtina ir kaip paveikiausia laikoma nuo Antikos laikų. Akcentuojami ir skaidrių demonstravimo privalumai bei trūkumai, kalbėjimas konferencijoje ir pan. 

Darbas grupėse ar komandose bene dažniausiai akademinės bendruomenės minimi metodai. O kiek patiems teko mokytis komandoje? Kiek žinome bendradarbiavimo metodų? Seminaro metu taikomas patirtinis mokymosi principas, kai praktiškai išbandomi bendradarbiavimo metodai: ekspertų, komandinio darbo, suktinio ir kt. Taip pat aptariami komandos formavimo principai, galimybės veikti, darbo grupėse pavojai. Geriau vieną kartą patirti, nei šimtą kartų išgirsti. 

Problemų sprendimu grįstas mokymas(is) (angl. problem-based learning, PBL) esti konstruktyvizmo teorija grindžiamas metodas. Naujų žinių įgijimas siejamas su jau turimomis žiniomis, informacija, nuostatomis. Darbas vyksta komandose, kurio sėkmė tiesiogiai siejama su studentų aktyvia veikla: mąstymu, informacijos paieška, duomenų analize, gebėjimu komunikuoti, išsakyti idėjas, išklausyti kitą, diskutuoti, ieškoti kompromisų, susitarti.