Pradžia
[ Stojantiesiems ]
Moksleiviams ir mokykloms
Informacija stojantiesiems
Tvarumo centro specialistė pataria, kaip nuo Naujųjų metų pradėti gyventi taupiau ir tvariau
- #VILNIUSTECHmoko
- #klauskKŪRĖJO
- Atviras VILNIUS TECH
- Suprojektuok savo ateitį
- Moksleiviams ir mokykloms
- Bakalauro ir vientisosios studijos
- Magistrantūros studijos
- Doktorantūros studijos
- Kolegijų absolventams
- Nuotolinės studijos
- Ištęstinės studijos
- Studijos aukštesniuose kursuose
- Dalinės studijos
- Kvalifikacijos tobulinimo kursai
- Studijų aplinka
- Kontaktai
Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centras
Turite klausimų?
susisiekite jums patogiu būdu
Telefonas (8 5) 274 4949
El. paštas crypt:PGEgaHJlZj0ibWFpbHRvOnByaWVtaW1hc0B2aWxuaXVzdGVjaC5sdCI+cHJpZW1pbWFzQHZpbG5pdXN0ZWNoLmx0PC9hPg==:xx
2024-01-04
Tvarumo centro specialistė pataria, kaip nuo Naujųjų metų pradėti gyventi taupiau ir tvariau
Naujieji metai dažnam tampa puiki pradžia išsikeliant tikslus ar siekiant ugdyti naujus įpročius. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Tvarumo programų koordinatorė dr. Rūta Mikučionienė dalijasi paprastais ir naudingais patarimais, kaip išsiugdyti taupesnius, sveikesnius ir galbūt netgi tvaresnius įpročius ateinantiems metams. Ji padrąsina – tai nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Visuomenėje vis dar vyrauja nuomonė, kad jeigu nori gyventi taupiau, sveikiau ar tvariau – tu turi iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą, nes kitaip pokyčio ir rezultato nebus. Tačiau net ir maži žingsneliai veda prie didelių darbų. Dėl to Naujųjų metų išvakarėse pasižadant taupesniems ar tvaresniems įpročiams svarbu išsirinkti vieną ar porą tikslų, kurių imsitės pirmiausia. Tegul jie būna mažesni, bet įkvepiantys ateityje išbandyti dar ką nors naujo“, – pataria dr. R. Mikučionienė bei dalijasi taupesnio gyvenimo būdo idėjomis.
Klauskite savęs – ar man to reikia?
Gyventi taupiau ir tvariau, – skamba kaip sunkiai įgyvendinamas planas. Tačiau tvarumo ekspertė pataria pradėti nuo lengvesnio būdo – paprasčiausiai, prieš ką nors perkant, iškelkite sau klausimą „ar man to reikia?“.
„Pabandykite mažinti vartojimą – nesvarbu, tai būtų maisto produktai, naujas telefonas ar galbūt nebūtina kelionė iki prekybos centro. Prieš ką nors perkant, paklauskite savęs, ar jums to tikrai reikia. Įsigyjant didesnius pirkinius, ypač drabužius, įsivertinkite, kiek kartų jį naudosite, ar ilgai jis teiks džiaugsmą. Mes dažnai susigundome nebrangiais, bet ir nelabai kokybiškais pirkiniais. Tad galbūt vietoje pirkinio, kuris teiks trumpalaikį džiaugsmą, geriau pakviesti draugą kavos?“, – klausia dr. R. Mikučionienė.
Raskite daugkartiniam puodeliui vietą „ant akių“
„Daugkartiniai maišeliai ir puodeliai jau visiems žinomi įpročiai, tačiau vis dar pareikalaujantys pastangų. Dauguma turi šiuos daugkartinius daiktus ir nori juos naudoti, tačiau, kai prisireikia, pamato, kad šie liko namie. Tad gal vertėtų namuose prie išėjimo turėti lentynėlę, kur „ant akių“ visada lauks gertuvė, daugkartinis maišelis, kavos puodelis. Taip dažniau prisiminsime, kad juos reikia pasiimti kartu. Na, o vis dėl to pamiršus, per daug nesikrimskite – geri įpročiai neatsiranda per dieną, o laikui bėgant įprantame visi“, – tikina dr. R. Mikučionienė.
Ne meskite, o dalinkitės nereikalingais daiktais
„Tikėtina, kad po švenčių daugumos namuose nugulė padovanotų daiktų, kurie nebūtinai jums yra reikalingi. Neskubėkite jų išmesti. Kartais pakanka užduoti klausimą vienam žmogui, ar jam šis daiktas praverstų, ir neretu atveju galite sulaukti teigiamo atsakymo. Taip daiktą galėsite ne išmesti, o suteikti jam antrą šansą. Tad keiskitės daiktais mainų grupėse socialiniuose tinkluose. Be to, atiduoti, ko jums tikrai nereikia, net maistą, galima naudojantis dalinimosi programėle „Olio“, fizinėse „Dėkui“ stotelėse bei kitose vietinėse atiduotuvėse“, – pataria dr. R. Mikučionienė.
Prisijunkite prie bendruomeninių veiklų ar savanorysčių
Prisijungimas prie bendruomeninių veiklų ir savanorysčių gali atverti daugiau galimybių norintiems praleisti laiką ne tik smagiai, bet ir taupiau ar net tvariau.
„Pasidomėkite, kokios iniciatyvos organizuojamos jūsų aplinkoje. Knygų nameliai, kaimynų blusturgiai, mainytuvės, tvarkymosi akcijos. Tokios veiklos atliepia visus tvarumo aspektus: nereikia toli keliauti, įdomiai praleisite laiką neišlaidaudami, prisidėsite prie švaresnės planetos tiesiogine prasme, susirasite naujų draugų, atrasite naujų įdomių savo gyvenamosios vietos aspektų ir laisvalaikį dažniau leisite neišvykdamas iš savo rajono“, – pasakoja dr. R. Mikučionienė.
Mažinkite skaitmeninę taršą
Vis dar retas žino, kad žmogus teršia aplinką netgi paprasčiausiai kaupdamas nuotraukas telefone. Taip yra dėl didelio serverių energijos suvartojimo ir elektronikos atliekų padidėjimo, kuriuos sukelia nuolatinis skaitmeninių failų saugojimas įrenginiuose.
„Paklauskite savęs, kiek nuotraukų padarote šeimos ar draugų susibūrimo metu. Vėliau šiomis dar dalinatės įvairių programėlių pagalba. Paskui viską laikome savo telefone, kuris dažnai informaciją dubliuoja „debesyje“. Tačiau kiek iš tų nuotraukų mums iš tiesų reikia? Tad pasitikite Naujus metus nuo „švaraus lapo“ – t. y. peržiūrėkite savo padarytas nuotraukas, ištrinkite nereikalingas ir pasilikite tik tas, kurios labiausiai patinka. O jau per Naujųjų metų vakarėlį susitarkite su draugais, kas šiemet bus atsakingas už fotografijas“, – pataria tvarumo ekspertė.
R. Mikučionienė priduria, kad siekiant stiprinti kompetencijas tvarumo srityje, puoselėti tvarumo kultūrą bei atsakomybę aplinkai, visuomenei, regionui 2023 metais įkurtas VILNIUS TECH Tvarumo centras. Tvarumo centro veiklą įgyvendinti padeda ATHENA Europos universitetų aljansas, projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva" ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
„Visuomenėje vis dar vyrauja nuomonė, kad jeigu nori gyventi taupiau, sveikiau ar tvariau – tu turi iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą, nes kitaip pokyčio ir rezultato nebus. Tačiau net ir maži žingsneliai veda prie didelių darbų. Dėl to Naujųjų metų išvakarėse pasižadant taupesniems ar tvaresniems įpročiams svarbu išsirinkti vieną ar porą tikslų, kurių imsitės pirmiausia. Tegul jie būna mažesni, bet įkvepiantys ateityje išbandyti dar ką nors naujo“, – pataria dr. R. Mikučionienė bei dalijasi taupesnio gyvenimo būdo idėjomis.
Klauskite savęs – ar man to reikia?
Gyventi taupiau ir tvariau, – skamba kaip sunkiai įgyvendinamas planas. Tačiau tvarumo ekspertė pataria pradėti nuo lengvesnio būdo – paprasčiausiai, prieš ką nors perkant, iškelkite sau klausimą „ar man to reikia?“.
„Pabandykite mažinti vartojimą – nesvarbu, tai būtų maisto produktai, naujas telefonas ar galbūt nebūtina kelionė iki prekybos centro. Prieš ką nors perkant, paklauskite savęs, ar jums to tikrai reikia. Įsigyjant didesnius pirkinius, ypač drabužius, įsivertinkite, kiek kartų jį naudosite, ar ilgai jis teiks džiaugsmą. Mes dažnai susigundome nebrangiais, bet ir nelabai kokybiškais pirkiniais. Tad galbūt vietoje pirkinio, kuris teiks trumpalaikį džiaugsmą, geriau pakviesti draugą kavos?“, – klausia dr. R. Mikučionienė.
Raskite daugkartiniam puodeliui vietą „ant akių“
„Daugkartiniai maišeliai ir puodeliai jau visiems žinomi įpročiai, tačiau vis dar pareikalaujantys pastangų. Dauguma turi šiuos daugkartinius daiktus ir nori juos naudoti, tačiau, kai prisireikia, pamato, kad šie liko namie. Tad gal vertėtų namuose prie išėjimo turėti lentynėlę, kur „ant akių“ visada lauks gertuvė, daugkartinis maišelis, kavos puodelis. Taip dažniau prisiminsime, kad juos reikia pasiimti kartu. Na, o vis dėl to pamiršus, per daug nesikrimskite – geri įpročiai neatsiranda per dieną, o laikui bėgant įprantame visi“, – tikina dr. R. Mikučionienė.
Ne meskite, o dalinkitės nereikalingais daiktais
„Tikėtina, kad po švenčių daugumos namuose nugulė padovanotų daiktų, kurie nebūtinai jums yra reikalingi. Neskubėkite jų išmesti. Kartais pakanka užduoti klausimą vienam žmogui, ar jam šis daiktas praverstų, ir neretu atveju galite sulaukti teigiamo atsakymo. Taip daiktą galėsite ne išmesti, o suteikti jam antrą šansą. Tad keiskitės daiktais mainų grupėse socialiniuose tinkluose. Be to, atiduoti, ko jums tikrai nereikia, net maistą, galima naudojantis dalinimosi programėle „Olio“, fizinėse „Dėkui“ stotelėse bei kitose vietinėse atiduotuvėse“, – pataria dr. R. Mikučionienė.
Prisijunkite prie bendruomeninių veiklų ar savanorysčių
Prisijungimas prie bendruomeninių veiklų ir savanorysčių gali atverti daugiau galimybių norintiems praleisti laiką ne tik smagiai, bet ir taupiau ar net tvariau.
„Pasidomėkite, kokios iniciatyvos organizuojamos jūsų aplinkoje. Knygų nameliai, kaimynų blusturgiai, mainytuvės, tvarkymosi akcijos. Tokios veiklos atliepia visus tvarumo aspektus: nereikia toli keliauti, įdomiai praleisite laiką neišlaidaudami, prisidėsite prie švaresnės planetos tiesiogine prasme, susirasite naujų draugų, atrasite naujų įdomių savo gyvenamosios vietos aspektų ir laisvalaikį dažniau leisite neišvykdamas iš savo rajono“, – pasakoja dr. R. Mikučionienė.
Mažinkite skaitmeninę taršą
Vis dar retas žino, kad žmogus teršia aplinką netgi paprasčiausiai kaupdamas nuotraukas telefone. Taip yra dėl didelio serverių energijos suvartojimo ir elektronikos atliekų padidėjimo, kuriuos sukelia nuolatinis skaitmeninių failų saugojimas įrenginiuose.
„Paklauskite savęs, kiek nuotraukų padarote šeimos ar draugų susibūrimo metu. Vėliau šiomis dar dalinatės įvairių programėlių pagalba. Paskui viską laikome savo telefone, kuris dažnai informaciją dubliuoja „debesyje“. Tačiau kiek iš tų nuotraukų mums iš tiesų reikia? Tad pasitikite Naujus metus nuo „švaraus lapo“ – t. y. peržiūrėkite savo padarytas nuotraukas, ištrinkite nereikalingas ir pasilikite tik tas, kurios labiausiai patinka. O jau per Naujųjų metų vakarėlį susitarkite su draugais, kas šiemet bus atsakingas už fotografijas“, – pataria tvarumo ekspertė.
R. Mikučionienė priduria, kad siekiant stiprinti kompetencijas tvarumo srityje, puoselėti tvarumo kultūrą bei atsakomybę aplinkai, visuomenei, regionui 2023 metais įkurtas VILNIUS TECH Tvarumo centras. Tvarumo centro veiklą įgyvendinti padeda ATHENA Europos universitetų aljansas, projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva" ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Tekstą parengė VILNIUS TECH Tvarumo centras
-
- Puslapio administratoriai:
- Karolina Kardokaitė
- Inga Naudžiūnė
- Justė Rožėnė
- Neda Černiauskaitė
- Ugnė Daraškevičiūtė