Kino festivaliai – visuomet laukiamas įvykis. Tai ir pramoga, ir menas, ir verslas, ir edukacija. Paprastai žiniasklaidoje plačiai kalbama apie festivalio programą, filmų režisierius, aktorius, svečius, rėmėjus, tačiau į dėmesio lauką nepatenka vienas esminių bet kurio festivalio aspektų – išorinė komunikacija ir auditorijos plėtra. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kūrybinių industrijų fakulteto Kūrybinių industrijų bakalauro studijų absolventė Akvilė Būgaitė bakalauro darbui pasirinko būtent šią temą. Jaunoji tyrėja teigia, kad tinkamai parengta ir išpildyta kino festivalių komunikacija yra tiesiogiai susijusi su renginio sėkme, tai ilgas ir detalus procesas, kuriam yra specialiai ruošiamasi. Pokalbyje su ja sužinosime, kokiomis strategijomis pasižymi kino festivalių komunikacija ir kaip efektyviai ją vykdyti.
 
Kodėl pasirinkote būtent tokią baigiamojo darbo temą – apie kino festivalių komunikaciją? Kodėl ji Jums buvo įdomi?

Studijuodama Kūrybines industrijas labai susidomėjau kinu. Dar studijų metu pradėjau dirbti trumpametražių filmų industrijoje ir jau dirbu dvejus metus. Be to, šiais metais pavyko sėkmingai prisidėti ir prie mano bakalauro darbe tirto Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio organizatorių komandos. Kita priežastis labiau asmeninė. Prieš atvykdama studijuoti į Vilnių, gyvenau nedideliame Lietuvos mieste, kur kultūra, ypač kinas, sunkiai vietiniams gyventojams prieinami. Į šią situaciją žvelgiau kaip kūrybinių industrijų atstovė, jaučiau polėkį ir atsakomybę užpildyti trūkstamas spragas ir, svarbiausia, supažindinti mažesnių miestų gyventojus su trumpametražiu kinu.

Savo bakalauro studijų baigiamajame darbe atskleidėte kino festivalių komunikacijos ypatumus. Kokie jie?

Galiu drąsiai teigti, kad per pastaruosius metus COVID-19 pandemija stipriai paveikė kino festivalių komunikaciją. Tiesa, ji kardinaliai nepasikeitė, bet buvo pritaikyta naujai, iki tol nepatirtai, situacijai. Atrasti nauji komunikacijos sprendimai ir būdai pasiekti auditoriją. Didžioji dėmesio ir biudžeto dalis perkelta į skaitmeninę erdvę, pandeminiais metais lauko reklamų buvo išvis atsisakyta. Žinoma, vėliau jos grįžo. Komunikaciniame turinyje taip pat pastebėta keletas svarbių pokyčių. Akcentuotas festivalio prieinamumas visoje Lietuvoje, žiūrovas užtikrinamas, kad kino teatruose jo labai laukiama. Paaiškėjo, kad naujo hibridinio (mišraus) formato kino festivaliai pasiekė ir naujas visuomenės grupes – senolius ir šeimas su mažamečiais vaikais. Tam daugiausiai naudoti kiekvienam Lietuvos gyventojui prieinami komunikacijos kanalai: žiniasklaidos portalai, televizijos laidos.

Kokį tyrimą atlikote ir ką atskleidė tyrimo duomenys?

Siekiau išsiaiškinti, kaip kino festivalių komunikacijos tobulinimo galimybes mato ne komunikacijos specialistai ar kino festivalių organizatoriai, o pagrindiniai festivalių dalyviai - žiūrovai. Internetinė jų apklausa leido įsigilinti tiek į šių dienų kino festivalių auditorijas, tiek į festivalių išorinę komunikaciją ir jos veiksmingumą visoje Lietuvoje. Atlikti interviu su kino komunikacijos praktikais ir ekspertais leido išsamiau suprasti, kokie esminiai komunikaciniai sprendimai priimti kino festivaliams tapus hibridiniais, kaip keitėsi komunikacija plečiantis festivalio auditorijai ir kaip į pasikeitusią situaciją žvelgia patys komunikacijos ekspertai.

Tyrimo metu išryškėjo ir viena pagrindinių šiuo metu daromų klaidų. Ji susijusi su komunikacinio turinio kūrimu. Kino festivaliai organizuoti įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, panaudota galimybė filmus rodyti virtualiai net ir patiems tolimiausiems kaimams. Tačiau festivalių ir jų filmų komunikacija vis dar nėra pritaikyta šių vietovių gyventojams. Kol kas kuriami tik bendri pranešimai bei įrašai, kuriuos platina nacionalinio masto žiniasklaida, populiariausios socialinės medijos. Todėl pagrindiniai asmenys, galintys pagerinti kino festivalių sklaidą, yra vietinės žiniasklaidos, kultūros centrų ar bendruomenių atstovai. Maža to, norint, kad vietiniai festivalių ambasadoriai tinkamai pristatytų renginį savo gyvenvietėje, patys festivalių organizatoriai turi palaikyti su jais artimą ryšį. Būtina atsižvelgti ir į festivalių lankytojus. Žinant, kad šeimos narių, draugų, kolegų, bendradarbių rekomendacijos yra itin paveikios (tai vadinamoji komunikacija iš lūpų į lūpas), komunikacinės žinutės turėtų raginti kiekvieną festivalio lankytoją dalytis žinia apie festivalį.

Kokias rekomendacijas pateikėte, kaip efektyviai vykdyti kino festivalių komunikaciją?

Daugiausiai dėmesio skyriau Vilniaus tarptautiniam trumpųjų filmų festivaliui. Visgi, remiantis atliktais dviem tyrimais – rekomendacijas pateikiau tiek šiam, tiek kitiems Lietuvos kino festivaliams. Tarp daugybės pasiūlymų ir patarimų – artimo santykio su festivalio lankytojais palaikymas, hibridinio renginio formato išsaugojimas, lankytojų įveiklinimas. Norėčiau paminėti ir vieną svarbią praktinę rekomendaciją, skirtą Vilniaus tarptautiniam trumpųjų filmų festivaliui, tačiau susijusią su visos Lietuvos regionais. Festivalio organizatoriai, siekdami sudominti ir „prisišaukti“ regionų gyventojus, privalo turėti vietinius ambasadorius. Pastarųjų darbas – organizuoti festivalio renginius savo mieste/regione, suburti gyventojus į kino/diskusijų klubą, dalytis savo rekomendacijomis dėl filmų ar filmų programų. 

Jūsų baigiamasis darbas buvo apie kino festivalių komunikaciją, gal pati dirbate su tuo?

Kaip minėjau, kino industrijoje dirbu jau dvejus metus, o 2022 m. prisijungiau prie Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio. Taip pat yra tekę dirbti projektų komunikacijos srityje, tačiau tiesiogiai kino festivalių komunikacijos srityje dirbusi  dar nesu. Per ketverius studijų metus ištobulinau savo gebėjimus dirbti komandoje, išmokau į užduotis pažvelgti tiek iš asmeninės, tiek iš kūrybinių industrijų atstovės pozicijos. Šiandien jaučiuosi labiau suprantanti apie medijų pasaulį, projektų planavimą ir įgyvendinimą, o universitete suteiktos galimybės ne tik įgyti teorinių žinių, bet jas pritaikyti ir praktikoje – atsispindi ir mano darbe.

Esate Kūrybinių industrijų fakulteto Kūrybinių industrijų bakalauro studijų absolventė, ką patartumėte jaunimui, kuris dar tik renkasi studijuoti šią programą?

Išdrįsti ieškoti ir pasirinkti tai, kas jiems gyvenime tikrai įdomu; pasiruošti studijų procese kūrybiškai pažvelgti į užduotis, net kai jos tiesiogiai to nereikalauja. Juk, kai iš tiesų nori, studijų metu gali įgyti labai daug patirties ir žinių. Tiesiog nebijokite pasirinkti kūrėjo kelio.

15-asis Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis. Fotografas: Tautvydas Stukas.