Šiandienos pasaulis sunkiai įsivaizduojamas be elektronikos įrenginių. Sparčiai didėjant elektronikos įrenginių skaičiui, didėja ir elektroninių atliekų kiekis, kuris stipriai kenkia aplinkai. Šį iššūkį pasiryžę spręsti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Elektronikos inžinerijos studijų programos studentai, kuriems aktuali tvari elektronika. 

Sumaniai parengta studijų programa

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Elektroninių sistemų katedros vedėjo profesoriaus dr. Artūro Serackio, pastaruoju metu išaugo susidomėjimas Elektronikos inžinerijos studijų programa.

„Susidomėjimas šia studijų programa visada buvo didelis, o pastaruoju metu net kiek išaugo. Tarp stojančiųjų yra ir tų, kurie entuziastingai kažką konstravo dar mokykloje, ir tų, kurie pirmąkart susipažįsta su elektronikos sritimi. Tačiau svarbiausia – motyvacija“, – teigia A. Serackis.

Technologijoms nuolat keičiantis, keičiasi ir studijų programa. Vis dėlto, pasak profesoriaus A. Serackio, svarbiausia – elektronikos inžinerijos pagrindai, kuriuos studentams perduoda patyrę dėstytojai. 

Taip pat siekiama, kad studentai pasiruoštų įvairioms atsakomybėms, tad studijų metu jie dirba prie inovacijų kūrimo projektų, išbando save ir projektuotojų, ir maketų kūrėjų, ir projektų vadovų vaidmenyse. Sumaniai parengta studijų programa yra gavusi „Investor‘s Spotlight“ kokybės ženklą. Pasirinkę šią studijų programą, studentai turės galimybę pretenduoti ir į „Teltonikos“ stipendiją.

Universitete puoselėjamas tvarumas

Studijų metu studentai sprendžia daug iššūkių. Vienas iš jų – tvari elektronika. Tvari elektronika šiandien yra ypač svarbi, siekiant padaryti kuo mažiau žalos aplinkai. Svarbus ir tvarus naujų įrenginių kūrimas, ir pasenusių įrenginių pakartotinis perdirbimas. Siekiama subalansuoti mažėjančias atsargas ir kartu didėjančius elektronikos atliekų kiekius. Tai yra nauji šių dienų iššūkiai, kurie reikalauja savalaikių inžinerinių ir mokslo sprendimų.

„Vis daugiau kalbama ir apie elektroninių gaminių „Ekologinį projektavimą“. Šis terminas apima medžiagų efektyvumą, lankstų ir ilgą gaminio gyvavimo ciklą ir medžiagų perdirbimą. Siekiama naujus įrenginius projektuoti taip, kad kiekvieną komponentą būtų galima atskirti bet kuriame proceso etape ir naudoti kaip antrines medžiagas“, – sako VILNIUS TECH profesorius dr. Andrius Katkevičius.

VILNIUS TECH nuolatos gvildenami tvarumo klausimai. Universitetas vykdo mokslinius bei užsakomuosius inžinerinius projektus ir kaip projekto partneris dažniausiai ieško naujų tvaresnių sprendimų. 

Tvarumas puoselėjamas ir studijų metu. „Studentai siekia būti konkurencingi darbo rinkoje, o darbo rinka pati diktuoja savo taisykles. Pramonėje tvariosios elektronikos idėjos sparčiai plinta, todėl tvariosios elektronikos samprata studentams yra aiški“, – teigia profesorius.

Studentai laboratorijose susiduria su daugkartinio naudojimo maketais, surenkamais iš atskirų modulių – taip išvengiama papildomų elektroninių atliekų kiekvieno užsiėmimo metu. Praktiniuose darbuose, reikalaujančiuose litavimo, surikti modeliai vėliau išrenkami, siekiant pakartotinio naudojimo. 

„Baigiamuosiuose darbuose nuolatos vyrauja išmaniųjų namų ir išmaniųjų jutiklių tinklų tematika. Stengiamasi ieškoti sprendimų, leisiančių sumažinti įtaisų energijos sąnaudas. Kuriami išmanūs valdymo algoritmai, sekantys vartotojų įpročius ir reguliuojantys patalpų šildymą bei vėdinimą skirtingu paros metu. Magistrantų darbuose nuolatos pasitaiko tematika, kai studentai tiria atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą. Be mums jau įprastų vėjo, saulės energijos panaudojimo, pasitaiko tyrimai energijos gavimo iš mus supančių radijo bangų, vibracijos“, – pasakoja A. Katkevičius.

Elektronikos ateitis – tvarios žaliavos

Pasak VILNIUS TECH profesoriaus dr. Dariaus Plonio, elektronikos ateitis – tvarus žaliavų pasirinkimas. Elektronikos pramonėje vis daugiau naudojama žaliavų, kurių pagrindą sudaro atsinaujinantys gamtos ištekliai. Taip pat pradedamos naudoti biologiškai skaidžios medžiagos. „Vienas iš pavyzdžių galėtų būti celiuliozės medžiagos, tokios kaip popierius ir nanoceliuliozė. Nanoceliuliozė gali pakeisti PET plėveles elektroniniuose gaminiuose arba FR4 plokštėse, nes ji gali būti praktiškai tokia pat patvari. Iš nanoceliuliozės galima pagaminti žymiai plonesnes plėveles, naudojant mažiau medžiagų. Nanoceliuliozė pluošto pagrindu yra gaminama iš atsinaujinančių gamtos išteklių ir visiškai biologiškai skaidoma“, – teigia D. Plonis.  

Aplinkai draugiškos medžiagos bei gamybos procesai tampa naujuoju elektronikos gamintojų kursu.