Magistrantūros Mechatroninių sistemų studijų programą VILNIUS TECH universitete studijavusi Vilniaus mokytoja-ekspertė iš šių studijų laiko turi gražių prisiminimų.  
 

„Man labai įsiminė, kaip mes vieną vakarą ėjome Basanavičiaus gatve ir leidome droną, išbandėme jo galimybes. Kai kurie kolegos net bijojo jį leisti tarp visų aplinkinių pastatų, bet buvo labai įdomu. Taip pat buvo įdomu įsikomponuoti į jaunų studentų būrį. Smagu, kad jie priėmė mane, nors ir neturėjau fizikos išsilavinimo, tačiau buvau nuveikusi ir sudalyvavusi daugelyje kitų veiklų. Didžiuojuosi, kad baigiau čia studijas“, – pasakoja S. Bagočienė. 

Šiuo metu Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijoje informatikos mokytoja dirbanti S. Bagočienė daug dėmesio mokymo procese skiria inovacijoms ir technologijoms, taip pat yra ir aktyvi universiteto partnerė VILNIUS TECH projekte „Ateities inžinierius“.  
 

„Neplanavau eiti dirbti į mokyklą, manęs tai neviliojo. Tačiau kartą vienos mokyklos direktorius paprašė ją kurį laiką pavaduoti IT mokytoją, kadangi turiu informatikos mokytojo specialybę. Taip ir užsikabinau. Man patiko dirbti su vaikais“, – teigia jau dvylika metų mokykloje dirbanti mokytoja-ekspertė.
 

Net ir dabar S. Bagočienė niekada nesako, jog eina į darbą: „Nesakau, kad važiuoju į darbą, sakau, kad važiuoju į mokyklą, į pamokas. Man tai kaip hobis. Vaikai eina į mokyklą, ir aš vis einu, einu. Vis senstu, bet dar einu. Neskaičiuoju tam valandų.“ 
 

Mokytojos teigimu, su mokiniais ji visada jauna. „Suaugusiam žmogui dažnai viskas atrodo paprasta, elementaru ir jis net nepagalvoja apie kai kuriuos dalykus. O vaikas, kai pasako ar paklausia, tave sugrąžina į vaiko mąstymą. Man įdomu, kaip jie viską mato kitu kampu.“ 
 

Pasak S. Bagočienės, šiuolaikiniai vaikai kitokie, todėl jiems reikia ir kitokios mokymo metodikos. 
 

„Dabar vaikai atviresni, laisvesni, nemėgsta kontrolės, nemėgsta konkretaus aiškinimo, komandų ir tu turi prisitaikyti. Vaikai moka informaciją internete susirasti patys. Turi būti šalia, motyvuoti juos, užvesti ant kelio, nes tada vaikai seka iš paskos. O tu, kaip mokytojas, turi ne tik palaikyti ryšį, bet ir daryti taip, kad vaikui būtų įdomu ir linksma lankyti mokyklą. Jie ir sako, kai linksma, tai ir norisi eiti į mokyklą“, – teigia mokytoja.  

S. Bagočienės klasė – viena iš nedaugelio gavusi finansavimą įrengti „FabLab“ laboratoriją, kurioje yra ir 3D spausdintuvas, ir lazerinių, ir kompiuterizuoto valdymo staklių bei įvairių kitokių modernių laboratorinių prietaisų. Visas šias priemones mokytoja pasitelkia vesdama pamokas 5–8 klasių moksleiviams. Dirbdama su pradinių klasių moksleiviais, pamokų metu mokytoja moko vaikus programuoti, konstruoti. Be to, S. Bagočienė taip pat yra ir pagrindinė STEAM veiklų kuratorė.  
 

„Jeigu formalioje pamokoje mokomės kompiuterinės grafikos, tai darbą darome nuo pradžios iki pabaigos. Pavyzdžiui, jeigu vaikas sugalvojo nupiešti piešinį, iš kurio norėtų pasidaryti lipduką arba ženkliuką, mes viską klasėje ir pasigaminame – tam turime ir plačiaformačius spausdintuvus (ploterius), ir ženkliukų gaminimo techniką. Svarbu, kad tai darant vaikai suprastų, kam to reikia. Tai visada pagrindinis jų klausimas. O kartais svarbu ne tai, kas konkrečiai iš to sumanymo gimsta, bet kiti išmokstami dalykai, pavyzdžiui, logika arba problemų sprendimas“, – pasakoja informatikos mokytoja. 
 

Tokia mokymo metodika atsispindi ir mokinių įvertinime. S. Bagočienės mokiniai dažnai dalyvauja įvairiuose konkursuose, projektuose bei ten užima prizines vietas.