Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) šiuo metu veikia 4 mokslo centrai, 13 mokslo institutų, 22 laboratorijos, iš kurių 6 – akredituotos, o 1 – notifikuota. Visuose mokslo padaliniuose atliekami pažangūs moksliniai tyrimai ir bandymai, rengiami moksliniai projektai, kuriami inovatyvūs sprendimai, bendradarbiaujama su verslo įmonėmis.
 

Kiekvienais metais VILNIUS TECH mokslininkai atlieka šimtus tiriamųjų ir užsakomųjų projektų Lietuvos verslo įmonėms bei institucijoms, vykdo įvairių sričių mokslinius tyrimus, sukuria naujus, inovatyvius sprendimus bei juos užpatentuoja. Tai tik parodo, jog mokslo indėlis šiuolaikinėje visuomenėje – neįkainojamas.
 

Apie mokslą, inovacijas ir universitete įgyvendinamus projektus bene geriausiai žino VILNIUS TECH mokslo ir inovacijų prorektorius prof. dr. Dalius Navakauskas. Su juo kalbamės ne tik apie pastarųjų skirtumus bei svarbą šiuolaikinėje visuomenėje, bet ir apie ryškiausius universiteto mokslininkų įgyvendinamus projektus.

Kas, Jūsų nuomone, yra mokslas ir inovacijos? Kokie jų skirtumai?

Mokslas – tai sistemingas požiūris į gamtos pasaulį, grįstas stebėjimais, eksperimentais ir teoriniais paaiškinimais. Jis apima hipotezių formulavimą ir tikrinimą, empirinių duomenų rinkimą ir analizę, teorijų ir modelių kūrimą, siekiant paaiškinti stebimus reiškinius.

Mokslas apima daugybę disciplinų, įskaitant fiziką, chemiją, biologiją, astronomiją, psichologiją, sociologiją ir kt. Svarbiausias mokslo tikslas – plėsti žinias ir supratimą, atskleidžiant pagrindinius visatą valdančius principus bei mechanizmus.

Tuo tarpu inovacijos – tai naujų idėjų, metodų ar technologijų taikymo procesas, kuriuo siekiama sukurti vertę ar išspręsti problemas. Jis apima naujų sprendimų, produktų, procesų ar paslaugų, gerinančių efektyvumą, veiksmingumą ar gyvenimo kokybę, kūrimą ir diegimą.

Inovacijos gali būti grindžiamos kūrybiškumu, verslumu ir tarpdisciplininiu bendradarbiavimu. Jos apima ne tik platų veiklos spektrą – nuo laipsniško tobulinimo iki revoliucinio proveržio – bet ir gali būti taikomos visuose sektoriuose.

Kalbant apie pastarųjų skirtumus, mokslas suteikia žinių pagrindą ir metodikas, padedančias suprasti pasaulį, o inovacijos – tai kūrybiškas šių žinių pritaikymas, siekiant pažangos ir pokyčių. Mokslas daugiausiai dėmesio skiria pagrindinių principų ir mechanizmų supratimui plėsti, o inovacijomis siekiama šį supratimą paversti praktiniu taikymu ir apčiuopiamais rezultatais. Nors dažnai tarpusavyje jie ir susiję, skiriasi pastarųjų tikslai: mokslas gilina žinias, o inovacijos jas paverčia visuomenei naudingais produktais, procesais ar paslaugomis.

Kokia inovacijų ir mokslo svarba šiandieniniame pasaulyje?

Mokslo ir inovacijų svarbos šiuolaikiniame pasaulyje neįmanoma pervertinti. Noriu išskirti keletą pagrindinių priežasčių, kodėl jie yra itin svarbūs.

Mokslas ir inovacijos:

Plačiąja prasme, mokslas ir inovacijos – nepakeičiami pažangos ir gerovės varikliai, lemiantys visuomenės, ekonomikos ir planetos ateitį. Investicijos į mokslinius tyrimus, švietimą ir infrastruktūrą, kuriomis remiama mokslo ir inovacijos pažanga, yra būtinos, siekiant spręsti dabartinius iššūkius ir kurti tvaresnę bei atsparesnę ateitį jaunajai kartai.

Ar galima tarp žodžių mokslas ir inovacijos dėti lygybės ženklą? Kodėl?

Nors mokslas ir inovacijos yra glaudžiai susiję, jie nėra sinonimai. Mokslas sukuria pagrindą plėtojant žinias ir supratimą, o inovacijos paverčia šias žinias praktiniu pritaikymu ir apčiuopiamais rezultatais.
 

Inovacijos dažnai atsiranda skirtingų disciplinų sankirtoje, derinant mokslo, technologijų, inžinerijos ir kitų sričių įžvalgas, kad būtų sprendžiami realūs iššūkiai bei galimybės.
 

Trumpai tariant, mokslas suteikia žinių pagrindą ir metodikas, padedančias suprasti pasaulį, o inovacijos apima kūrybišką šių žinių taikymą, siekiant pažangos ir pokyčių. Jie tarpusavyje susiję ir vienas kitą papildo, nes moksliniai atradimai dažnai tampa inovacijų katalizatoriais, o novatoriški sprendimai, savo ruožtu, įkvepia naujus mokslinius tyrimus.

Be kokių įgūdžių negali apsieiti tyrėjas? Kaip juos išsiugdyti?

Kertiniais tyrėjo įgūdžiais mokslinėje veikloje yra:

Šiuos įgūdžius galima įgyti, derinant išsilavinimą, mokymąsi ir praktinę patirtį.

Šiandieniniame pasaulyje sparčiai daugėja inovacijų. Kaip manote, ar išauš tokia diena, kai nebus įmanoma sukurti ir atrasti nieko naujo, nustebinti pasaulio?

Atrodo, kad naujovių atsiradimas – nepaliaujamas, o proveržiai įvairiose srityse vyksta itin sparčiai. Tačiau nuspėti absoliučias žmogaus išradingumo ribas yra sudėtinga. Istoriškai visada, kai atrodė, jog galime pasiekti maksimumą, atsirasdavo naujų technologijų ar paradigmų, atveriančių visiškai naujus tyrinėjimų ir atradimų kelius.

Nors sunku įsivaizduoti ateitį, kai nebus galima sukurti ar atrasti visiškai nieko naujo, tačiau galima įsivaizduoti, kad tam tikros sritys gali pasiekti mažėjančią grąžą.
 

Nepaisant to, žinių ir technologijų tarpusavio ryšys dažnai reiškia, kad pažanga vienoje srityje gali paskatinti pažangą, iš pirmo žvilgsnio, nesusijusiose srityse.

Be to, žmogaus smalsumas ir įgimtas siekis tyrinėti bei diegti naujoves – pagrindiniai bruožai, kurie per visą istoriją skatino mus žengti į priekį. Kol šios savybės išliks, tikėtina, kad horizonte visada lauks netikėtumai.

 

Mokslo projektai:

Inovaciniai projektai:
 

Pagal 2021–2027 m. Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų programą ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, 2023 m. pradėti vykdyti „Naujos kartos Lietuva“ finansuojami projektai:
 

VILNIUS TECH tyrėjai aktyviai dalyvavo Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programos pažangos priemonės veiklos konkurse „Skaitmeninių technologinių sprendimų, kuriems įgyvendinti būtinas 5G ryšys, kūrimas, testavimas ir vystymas“ ir gavo finansavimą dviems projektams:

Įsibėgėja universiteto tyrėjų know-how tarptautinio patentavimo veiklos, pavyzdžiui, Elektronikos fakulteto mokslininkų registruoti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) patentai:

Išskirtiniais moksliniais tyrimais grįstos disertacijos:

Disertacijoje pritaikytas WASPAS-SVNS metodas ir CoCoSo patobulinimas procedūrinei genetinei žaidimo scenų struktūros generavimo tikslo funkcijai, todėl padidinamas neapibrėžtumas, kriterijų sujungimo efektyvumas ir sugeneruotų artefaktų įvairumas. Kvantifikuoti ir sumodeliuoti tikslo funkcijos kriterijai, pasitelkiant geštalto principus žaidimo scenų struktūros genetinio procedūrinio generavimo tikslo funkcijai. Išplėstas WASPAS-SVNS procedūrinis generatorius su lokaliai morfuojančiais žaidimo objektais;

Lietuvos mokslų akademijos premija įvertintoje disertacijoje atlikta tretiniam nuotekų valymui tinkamų medžiagų efektyvumo šalinti azotą ir fosforą analizė. Jos pagrindu pasirinkta OG medžiaga fosforui šalinti (efektyvumas > 80 proc.) ir gamtinis ceolitas (klinoptilolitas) amonio azotui šalinti (efektyvumas > 80 proc.). Pirmą kartą fosforui iš nuotekų šalinti buvo išbandyta ir pritaikyta medžiaga (OG), kuri susidaro geriamojo vandens ruošimo metu, gelžbakterėms ant kvarcinio smėlio grūdelių suformuojant nuosėdas;

Lietuvos Respublikos prezidento apdovanojimu technologijos mokslų srityje įvertintoje disertacijoje išplėsta ir pritaikyta skystaisiais bei dujinius degalais veikiančio kibirkštinio uždegimo (KU) variklio eksperimentinių bandymų metodika, keičiant jo reguliavimo charakteristikos parametrus. Nustatyta racionali vandenilio koncentracija 40BD biodujomis veikiančiam KU varikliui, nesumažinant efektyviojo naudingumo koeficiento. Išplėsta KU variklio degimo proceso skaitinio modeliavimo metodikos taikymo sritis biodujų bei biodujų ir vandenilio mišiniams.