„Kas gi yra Tyla? Gal to ko mes negirdime? Bet juk tobula tyla neegzistuoja, nes mes nuolatos girdime garsus, kurie pasako jog tyla, kaip sąvoka, egzistuoja kuomet visas žmogaus vidus tarsi nutyla. Tuomet, žmogus “išgirsta” begalinę tylą, nors visiškai nurimęs žmogus vis tiek girdi įvairius garsus, kurie harmoningi jo vidiniam pajautimui.
Gal tik Jogas Tylą girdi savaip, be garsų, tikrai nežinau.
Yra baisu, kai žmoguje nelieka erdvės. Tiesiog jis tampa visišku “Tašku”. Kaip tuomet yra sunku. Atsiranda tyli kančia. Ir vis dėlto Tyla turi būti prasminga ir džiaugsminga.
Žmogus tyloje laimingas.
Ir tampa akivaizdu kitiems.
Tuomet žmogus stiprus ir atsiranda Erdvė.
Savo piešiniais stengiuosi nuraminti ir suteikti viltį žmogui, tarsi sparnus paukščiams.
Pagrindinėse meninės išraiškos priemonėse dominuoja simboliai, grafiškos formos, spalva.“

 

Atidarymo akimirkos >>>