Vilniaus Gedimino technikos universiteto  (VILNIUS TECH) Architektūros fakulteto (AF ) studentė Ieva Viržintaitė savo baigiamajame magistro darbe suprojektavo oro uostą tarp Vilniaus ir Kauno, numatydama tris plėtros etapus, per kuriuos oro uosto miestas harmoningai plėstųsi ir galėtų sėkmingai įgyvendinti aviacijos naujoves.

Savo magistriniame darbe I. Viržintaitė pabrėžia, kad tiek plėtojant esamus oro uostus, tiek planuojant naujus, svarbu palikti galimybę oro uostui vystytis kartu su technologijomis, prisitaikyti prie kintančių poreikių, rašo žurnalo „Statyba ir architektūra“ portalas SA.lt.

Autorė akcentuoja, kad oro uostai nėra baigtinė struktūra, o vystant oro uostų architektūrą, patenkinti kintančius poreikius ir atspindėti tendencijas. Šio magistrinio darbo vadovas yra VILNIUS TECH  architektūros katedros  profesorius Gintaras Čaikauskas.

Magistrantė pabrėžia, kad neatsižvelgus į oro uosto plėtrą, ateityje galime susidurti su problema, kai terminalas pasiekia savo maksimalias ribas. Tai pastaruoju metu patiria ne vienas Europoje esantis oro uostas, taip pat ir Vilniaus oro uostas.

Todėl projektuojamam oro uostui pasirinkta teritorija tarp Vilniaus ir Kauno – Kaišiadorių rajono savivaldybėje. Savivaldybės teritorija rytinėje dalyje netoli Žaslių miestelio ribojasi su geležinkelio trasa Vilnius–Kaunas. Vietą oro uostui magistrinio darbo autorė pasirinko remdamasi Lietuvos Respublikos bendruoju planu 2030 metams ir jau parengtu Kaišiadorių rajono bendruoju planu.

Toks sprendimas leistų vienam keleivių terminalui aptarnauti abu miestus, o esami oro uostai būtų labiau naudojami verslo poreikiams.
 
Būsimasis oro uosto miestas planuojamas atsižvelgiant į esamus teritorijos ypatumus: gamtinį karkasą, geležinkelio trasą ir techninius sprendimus – pakilimo ir tūpimo tako specifiką. Pakilimo takas formuoja labai aiškią kompozicijos ašį, o būsimojo oro uosto akcentas – keleivių terminalas. Šis pastatas savo dydžiu ir paskirtimi būtų dominuojantis.

Oro uosto terminalas yra didelių erdvių pastatas, kuriame yra svarbi pastato erdvinės ir funkcinės struktūros darna su konstrukciniu sprendiniu. Neatsiejamas pastato išraiškos komponentas yra konstrukcinė sistema. Gamtos inspiruotos lengvos organiškos linijos susilieja su ateities lėktuvų aptakiais kūnais ir formuoja lengvą, tačiau kartu ir statišką formą. Tūris tarsi atkartoja lėktuvo formas, o šoniniai fasadai ir interjeras siejami su lėktuvo sparnu.

Terminalo stogas tolygiai žemėja nuo gatvės fasado pakilimo tako link. Aukščiausios pastato erdvės skirtos bendroms funkcijoms.

Projektas skirstomas į tris etapus, taip siekiant įvertinti, kaip oro uostas galėtų keistis per 2025–2075 m. laikotarpį. Oro uosto dydis skaičiuojamas pagal Tarptautinės oro transporto asociacijos (angl. International Air Transport Association, IATA) keleivių srautų augimą. Prognozuojama, kad keleivių srautai kasmet turėtų augti 2 proc., neįvertinus pandemijos padarinių.

I etape, kuris apima 2025–2050 m. laikotarpį, prognozuojamas keleivių skaičius – 9 mln. per metus.
Šalia oro uosto būtų įrengtos automobilių aikštelės, statomi viešbučiai, autobusų stotis, papildomi administraciniai pastatai. Taip pat oro uosto teritorijoje numatomas krovinių terminalas, angarai ir priešgaisrinės stoties pastatai. Teritorija pritaikoma patogiam dronų ir kitų skraidančių mažų transporto priemonių patekimui į teritoriją.

II etape, kuris apima 2050–2075 m. – prognozuojamas keleivių skaičius didėtų iki 14,8 mln. per metus.
Plečiamas oro uosto terminalas pritaikomas tik elektriniams lėktuvams. Toliau vystomas oro uosto miestas, atsiranda kitų funkcijų. Numatomos papildomos aikštelės į terminalą atvykstančių keleivių transporto priemonėms. Esant galimybei, į teritoriją integruojama hyperloop (šiuo metu plėtojama greitoji keleivių ar krovinių transportavimo sistema). Dėl sumažėjusios taršos šalia oro uosto būtų galima toliau plėtoti ūkines veiklas, tenkinančias oro uosto poreikius, taip skatinant vidinę ekonomiką.

III etape – nuo 2075 m., prognozuojamas keleivių skaičius – 24,4 mln. per metus.
Trečiajame etape daroma prielaida, kad komerciniai lėktuvai galės leistis vertikaliai (nors tokia galimybė kol kas plačiai neaptarinėjama dėl didelių degalų sąnaudų). 

Siekiama, kad oro uosto miestas atneštų didesnę naudą Lietuvos ekonomikai, kartu galėtų vystytis kaip inovacijų slėnis. Dėl šios priežasties prie oro uosto numatoma miesto plėtra, kuri galėtų pasiūlyti įvairių funkcijų. Atsiradus elektriniam oro transportui, galima svartyti plėsti ir gyvenamąsias struktūras.

Anot baigiamojo magistrinio darbo autorės, projektuojant buvo atsižvelgiama ir į ateities technologijų vystymąsi aviacijoje – nemaža dalis oro transporto gabaritų mažės dėl kompaktiškų elektrinių variklių baterijų. Numatoma, kad elektriniai komerciniai lėktuvai galėtų būti panašaus dydžio kaip „Boeing 373“, tačiau aptarnautų daug daugiau keleivių.

Pastato planinei struktūrai didžiausią įtaką darė sudėtingi funkciniai ryšiai. Pasirinktas linijinio principo užstatymas ateityje leidžia gan lengvai plėsti terminalo erdvę. Projektuojamas trijų aukštų oro uostas, maksimaliai ištęstas į abi kraštines (po 300 m), tačiau neviršijant keleiviui patogių judėjimo atstumų.

Pirmame aukšte planuojamos atvykstančių keleivių salės su administracijos ir komercinėmis bei bagažo paskirstymo patalpomis, prekių pristatymo ir sandėliavimo erdvėmis, techninėmis patalpomis. Numatoma, kad atvykstantys keleiviai į terminalą iš lėktuvo būtų atvežami autobusu arba naudojant keleivių įlaipinimo (oro) tiltą (angl. jetway arba jetwalk) nusileistų į pirmą aukštą. Taip pat atskirai numatoma patalpa išvykstantiems keleiviams esant poreikiui iki lėktuvo nuvykti autobusu.

Antrame aukšte suprojektuotos išvykstančių keleivių salės su administracinėmis ir komercinėmis patalpomis, kuriose vyktų keleivių registracija ir bagažo atidavimas, keleivių įlaipinimas ir išlaipinimas, siekiant atskirti laukiančių ir į lėktuvą lipančių keleivių srautus.

Trečiame aukšte su biometriniais vartais būtų vykdoma bendra visų keleivių patikra – išvykstantiems keleiviams. Vartai tuo pačiu atskirtų lydinčių ir iškeliaujančių žmonių srautus. Už vartų numatomos komercinės patalpos, kavinės, vaikų žaidimo kambariai. Prireikus trečiame aukšte galima įrengti įlaipinimo arba vadinamuosius oro tiltus.

Terminalą galima pasiekti keturiomis transporto rūšimis: autobusu, traukiniu, taksi ir nuosavu automobiliu, o ateityje ir kitomis transporto priemonėmis. Žemės lygyje numatoma autobusų stotis šalia oro uosto, iš kurios keleivių srautai galėtų pasiskirstyti po visą Lietuvą.