Vasario 5 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) Lietuvos Finansų ministerijos iniciatyva buvo surengta diskusija tema „Transportas: efektyviausi būdai problemoms spręsti“. Diskusijoje dalyvavo prie transporto sektoriaus plėtotės sprendimus priimančių ir jų vykdymui talkinančių Susisiekimo, Finansų, Aplinkos, Vidaus reikalų ministerijų ir jų reguliavimo sferoje esančių institucijų atstovai bei ekonominiai partneriai, akademinių institucijų mokslininkai ir ekspertai.

Prieš pradėdami diskusiją, VGTU Transporto ir logistikos kompetencijos centro darbuotojas, Europos Sąjungos strategijos Baltijos jūros regionui transporto politikos koordinatorius dr. Algirdas Šakalys ir Loreta Žeimytė-Dvareckienė (atstovaujanti ESTEP įmonei) pristatė pagrindinius transporto sektoriaus iššūkius, tikslus ir uždavinius, kuriuos šiam sektoriui teks spręsti po 2020 m. Renginio dalyviai buvo pakviesti pasisakyti dėl pranešėjų diskusijai pateikto transporto politikos problemų medžio bei potencialių valstybės intervencijos krypčių plėtojant transporto sistemą po 2020 metų bei atkreipiant dėmesį į iššūkius globaliu, makroregiono (Baltijos jūros regiono – BJR) ir nacionaliniu mastu.
 
Ypač aktyviai buvo diskutuojama dėl transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) projektų (Rail Baltica, Via Baltica ir jų jungčių su  vietiniais transporto tinklais, atsižvelgiant į gyventojų mobilumo bei vietos ir tarptautinio verslo, tarp kurių ir Laisvos ekonominės zonos (LEZ) poreikius) tęstinumo ir prioritetų. 

Susisiekimo ministerijos ir kiti diskusijoje dalyvavę verslo atstovai pastebėjo, kad TEN-T pagrindinio tinklo plėtra sudarys palankias technines prielaidas Lietuvos transporto sektoriui atlikti svarbesnį vaidmenį, aptarnaujant globalius (Azijos, Europos ) prekybos srautus. Vien tik Kinijos, Europos prekybos apimtys siekia 1,5 mlrd. eurų per dieną. Todėl labai svarbu efektyviai įsilieti į šių prekybos srautų logistinį aptarnavimą. Kauno LEZ atstovo Arijandro Šliupo nuomone, tai ir turėtų būti svarbiausias Lietuvos transporto politikos uždavinys po 2020 m.

Kalbant apie inovacijas, išskirtinis prioritetas turėtų būti teikiamas susietojo ir automatizuoto judumo plėtotei. Šioje srityje Lietuva turėtų aktyviai bendradarbiauti su partneriais tiek iš kontinentinės Europos, tiek BJR mastu. Ambicingus tikslus šioje srityje yra užsibrėžęs Baltijos jūros regionas. Skaitmeninimas, didžiųjų duomenų bazių panaudojimas, autonominės transporto sistemos, suderinto su ES Strategijos BJR veiksmų plano 3 skyriaus nuostatomis, turi prisidėti prie atskirų transporto rūšių integracijos. Tokiu būdu išnyksta ribos tarp transporto rūšių arba tampa neryškios ir tuo užtikrinamas saugus ir tvarus žmonių bei prekių mobilumas nuo durų iki durų. Iš esmės, tai būtų revoliucinis , o ne evoliucinis, kaip pažymėjo diskusijos dalyviai, transporto raidos kelias.

Kitas klausimas, kuriam nemažai laiko buvo skiriama diskusijos metu – tai saugaus eismo užtikrinimas. Šiuo klausimu diskusijoje savo nuomonę išsakė VGTU Automobilių inžinerijos katedros vedėjas prof. Saugirdas Pukalskas. Jo nuomone, dabar dar ne laikas kalbėti apie konkrečias intervencijas, mažinant žūčių ir sunkių sužalojimų skaičių, nes nežinomos jų priežastys. Baigiantis diskusijai, vis tik buvo susitarta, kad pateiktos intervencijos dar bus papildytos ir koreguotos.

Lengviausiai diskusijos dalyviai sutarė dėl priemonių mažinant transporto sukeliamą taršą bei triukšmą. Pasisakydamas šiuo klausimu, VGTU Transporto ir logistikos kompetencijos centro doc. dr. Viktor Skrickij atkreipė dėmesį į didelę automobilių tuščią ridą ir būtinumą tyrimais išsiaiškinti jos priežastis.

Apibendrindamas vykusios diskusijos rezultatus, renginio moderatorius VGTU dr. Algirdas Šakalys pabrėžė, kad diskusijos dalyviai praturtino darbo grupės parengtą medžiagą naujomis idėjomis ir pasiūlymais dėl intervencijų po 2020 m. į transporto sektorių krypčių.

Transporto inžinerijos fakulteto informacija