Naudodamiesi turima patirtimi ir sutelkdami mokslininkų kompetencijas, Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vykdomi 3 projektai iš 9, įgyvendinamų Lietuvoje. Projektai vykdomi įgyvendinant Europos Sąjungos Fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonę „Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“. Projektus koordinuoja VGTU Plėtros projektų skyrius. 

Vienas iš vykdomų projektų – Sumanių, apsimokančių ir adaptyvių pastatų kompetencijų centras (SAVAS). Projektui vadovauja VGTU Statybos valdymo ir nekilnojamojo turto katedros vedėjas prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas, o pagrindinis vykdytojas yra VGTU drauge su partneriu – Kauno technologijos universitetu. Projektu norima sutelkti lyderiaujančių Lietuvos technikos universitetų aukšto tarptautinio lygio mokslininkus į kompetencijų centrą, siekiant vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas sumanių, apsimokančių ir adaptyvių pastatų informacijos modeliavimo srityje ir prisidėti prie veiklos komercinimo.

Projekte sprendžiama problema – pastatų energinio efektyvumo, funkcionalumo ir komforto didinimas viso gyvavimo proceso metu, sukuriant naują, rinkai pritaikomą sumanaus, apsimokančio ir adaptyvaus pastato sistemą ir jos sudėtines dalis (toliau – sumaniųjų BIM objektų prototipas). Projektas yra skirtas mokslo pasiekimų ir informacinių technologijų integravimui skaitmeninės statybos srityje. Norima sukurti unikalią technologiją, galinčią užtikrinti statinio vartotojams patogias personalizuotas sąlygas, analizuojant naudotojų elgesį su neuroanalitikos sistemomis. Sukurti sumanieji BIM objektai praturtins pastatus žiniomis apie save ir kartu sukurs intelektinius pastato elementus, kurie gali „atsiliepti“ į užklausas ir „pateikti“ turimą informaciją norima forma. Tai leis kaupti ir naudoti žinias visą gyvavimo ciklą bei sudarytų neuromatricų pagrindu teikti rekomendacijas tikslinėms grupėms (pastatų valdytojams, naudotojams, priežiūros įmonėms, nekilnojamojo turto vystytojams, projektuotojams). Sukurtus BIM objektus galės naudoti išmaniuosius sprendimus pastatuose diegiančios įmonės. 

Antrasis projektas, kurį vykdo VGTU – atviros prieigos virtualiosios realybės technologijų platforma.
Projekte sprendžiama neefektyvaus pažangiųjų elektroninių technologijų taikymo naujų produktų, paslaugų kūrime bei kvalifikacijos kėlimo priemonėse problema. Projekto tikslas – apjungti skirtingose mokslo kryptyse dirbančių aukštos kompetencijos tyrėjų potencialą, sukuriant atviros prieigos platformą naujų produktų, paslaugų kūrimui bei kvalifikacijos kėlimui, taikant pažangias virtualiosios realybės technologijas. 

Projekto metu VGTU bus atliekami mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbai, kurių rezultatams pritaikyti nebus naudojami išimtinių teisių apribojimai. Projekte ketinama sukurti atviros prieigos platformos prototipą, leisiantį pasiūlyti naujas, inovatyvias paslaugas ir produktus, grįstus virtualiosios realybės technologijomis. Šio projekto vadovas – VGTU Elektroninių sistemų katedros prof. dr. Artūras Serackis. 

Trečias įgyvendinamas projektas – aplinkai draugiškų konstrukcinių, kompozitinių medžiagų ir aplinkosauginių technologijų centras. Šio projekto pareiškėjas ir vienintelis vykdytojas – VGTU, projektui vadovauja VGTU Statybinių medžiagų instituto direktorius dr. Rimvydas Stonys. Vykdomo projekto prioritetas yra tarpdisciplininiai ir tarpsektoriniai moksliniai tyrimai, kuriuos atliekantys VGTU įvairių sričių ir krypčių patyrę ir jaunieji mokslininkai bei tyrėjai įgys naujų žinių ir kompetencijų, reikalingų sukuriant aplinkai draugiškas, konstrukcines, kompozitines medžiagas ir aplinkosaugines technologijas, išbandant MTEP, komercinį potencialą turinčias idėjas.

Projekto rezultatai lems glaudesnį mokslo, studijų, verslo ryšį bei projekto vykdymo metu gautų mokslinių tyrimų integravimą į studijų procesą bei verslo konkurencingumo didinimą. Kuriamos aplinkai draugiškos konstrukcinės, kompozitinės medžiagos ir aplinkosauginės technologijos užtikrins naudojamų išteklių produktyvumo didinimą, sunaudojamų medžiagų ir suvartojamos energijos kiekio mažinimą. Aplinkai draugiškų produktų kūrimas, verslui atvers naujas rinkas ir įtiks platesniam vartotojų ratui. Galiausiai tai prisidės prie spartesnio žiedinės ekonomikos vystymosi bei vartotojų papildomų aplinkosauginių reikalavimų kėlimo.