Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centras
Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centro naujienos
VGTU – vieta, kur gimsta inovatyvūs verslai
2015-10-22
VGTU – vieta, kur gimsta inovatyvūs verslai
Vienas svarbiausių universiteto iššūkių – išugdyti verslius studentus, galinčius tinkamai pristatyti save, našiai dirbti verslo įmonėse bei susikurti sau darbo vietas. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) turi vieną išskirtinę stiprybę: universiteto rengiamų specialistų įvairovė leidžia suburti visą verslui kurti reikalingą komandą.
Pavyzdžiui, inovatyvios idėjos gali gimti elektronikams, mechanikams ar kitų fakultetų studentams, o verslo plėtrai reikalingų finansų valdymo ar ekonomikos žinių galima įgyti Verslo vadybos fakultete... Tai – tik vienas pavyzdžių, kaip VGTU studijų įvairovė praverčia buriant tvirtas ir verslo aukštumų siekiančias komandas.
„Metanoja“ – vienas iš daugelio sėkmės pavyzdžių
Kad megztis naujiems verslams universitete sukuriamos puikios sąlygos, liudija neseniai įkurtos sėkmingos įmonės. Pavyzdžiu galima laikyti VGTU studento ir mokslininkės tandemą, sukūrusį inovatyvią medžiagą – celiuliozės nanokristalus, kurie gaunami iš Lietuvoje auginamų kanapių pluošto. Žaliava, vizualiai panaši į miltus, gali būti naudojama kompozicinio bioplastiko gamybai. Iš jos pagamintos maisto produktų pakuotės būtų ekologiškesnės ir greičiau suirtų.
VGTU studentas Martynas Juršys ir VGTU Chemijos ir bioinžinerijos katedros docentė Ingrida Bružaitė dalyvauja „Inovatyvių verslų kūrimo skatinimo“ (INOVEKS) projekte ir po specialistų konsultacijų VGTU Verslumo centre ir Šiaurės miestelio technologijų parke įkūrė mažąją bendriją „Metanoja“.
VGTU Verslumo centras ieško mentorių, rėmėjų, investuojančių į besikuriančius verslus, ir supažindina su rizikos kapitalo fondų veikla. Šiomis VGTU Verslumo centro ir universiteto verslo partnerių pastangomis siekiama padėti naujai susikūrusiems verslams tapti savarankiškais ir pelningais.
Prioritetas – inovacijos ir aukštesnės pridėtinės vertės produktai
Galimybės rastis inovacijoms kyla ir dėl vykdomų mokslinių ir taikomųjų tyrimų neseniai įkurtame Civilinės inžinerijos mokslo centre, kitose VGTU laboratorijose. „Mūsų tikslas – skatinti inovatyvias idėjas, aukštesnės pridėtinės vertės produktų atsiradimą ir naujų žinioms imlių verslų kūrimą, taip įprasminant mokslininkų, tyrėjų, inžinierių kompetencijas. Tokių inovatyvių idėjų daugėja, o tai reiškia, kad VGTU studentai tapo aktyvesni ir drąsesni – ryžtasi kurti savo verslus“, – sakė VGTU Žinių ir technologijų perdavimo centro direktorė Vilma Purienė.
Neseniai pasibaigusiame konkurse „Darau verslą! Nuo mokslo iki start-up’o“ gautos 54 verslumo idėjos, iš kurių atrinktos trys geriausios. Didžiausias visų konkurso dalyvių pasiekimas – galimybė gauti daug pasiekusių verslininkų konsultacijų, kritikos ir patarimų. Tai – projekto INOVEKS, skirto inovatyvių verslų kūrimui, tąsa, kurio iniciatoriai yra VGTU Verslumo centras ir VGTU Žinių ir technologijų perdavimo centras.
Sėkmingu pavyzdžiu galime laikyti inovatyvią mechatroninę klimato valdymo ir energijos sąnaudų kontrolės sistemą, sukurtą VGTU mechatronikos absolvento Andriaus Dzedzickio. „Kiek teko domėtis, Lietuvos inžinieriai panašių technologijų nėra kūrę, o pasaulyje galima aptikti nemažai panašias funkcijas turinčių sistemų. Mano sukurtoji, priešingai nei kitos rinkoje esančios sistemos, yra „išmanesnė“ ir apie klimato pokyčius patalpoje ne tik perspėja darbuotojus, bet ir pati reguliuoja atitinkamas sistemas“, – inovaciją pristatė A. Dzedzickis, šiuo metu tęsiantis studijas VGTU doktorantūroje.
Verslumo skatinimas – nuo pirmų žingsnių universitete
Daugelis verslumo iniciatyvų universitete kyla VGTU Verslo vadybos fakultete (VVF). VVF dekanė prof. dr. Jelena Stankevičienė pasakojo, jog šio fakulteto dėstytojai paskaitas veda visuose universiteto fakultetuose, visose studijų programose. „Paskaitų metu stengiamės paskatinti studentų iniciatyvumą, supažindinti juos su verslo organizavimo principais ir parodyti dar vieną kelią, kuriuo galima pakreipti savo karjerą – nebūtina dirbti kažkam, galima susikurti darbo vietą sau“, – pasakojo J. Stankevičienė. Verslumo paskaitos ne tik teorinės. Daug dėmesio skiriama praktinių žinių pritaikymui, pavyzdžiui, nagrinėjami ir tiriami specifiniai verslo atvejai, žaidžiami simuliaciniai žaidimai. Šiuo metu VVF mokslininkai dalyvauja tarptautinio simuliacinio žaidimo kūrime, kuris, tikimasi, padės viso universiteto studentams suvokti ir išbandyti verslo kūrimo principus.
Studentų ir mokslininkų verslumas ugdomas ir įvairiuose VGTU organizuojamuose renginiuose. Viena tokių iniciatyvų – jau penkerius metus vykstantis verslumo forumas „Doing Business in...“, kuriame verslininkai pristato Lietuvos ir užsienio šalių verslo kultūras, verslumo subtilybes, investicinio kapitalo paieškas verslo pradžiai ir kitus būsimiems verslininkams svarbius klausimus.
Studentų komandos dalyvauja tarptautinėse intensyviose verslumo ugdymo savaitėse, pavyzdžiui, „Female Endeavour and Entrepreneurship“, parveža laimėjimų iš tarptautinių verslumo projektų konkurso „Euroweek“, kur dalyvauja 19 Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos šalių. Studentai ir mokslininkai turi galimybę pasisemti praktinės verslo kūrimo patirties išvykę pas tarptautinius partnerius pagal projektą „Erasmus for Entrepreneurship“.
VVF dekanė prof. dr. Jelena Stankevičienė įsitikinusi, kad nuolatinės universiteto pastangos pažindinti studentus su verslumo kultūra duoda rezultatų – vis dažniau VGTU kuriasi ir į technologijų parkus dirbti iškeliauja naujos inovatyvios įmonės. Jos nuomone, VGTU jaunieji specialistai ir jų gebėjimai pripažįstami jau ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.