Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centras
Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centro naujienos
VGTU tarptautinė konferencija: siekiama „Vizijos 0“ įgyvendinimo ir eismo saugumo gerinimo

2018-12-07
VGTU tarptautinė konferencija: siekiama „Vizijos 0“ įgyvendinimo ir eismo saugumo gerinimo
Saugumas keliuose – svarbi tema Lietuvai, kuri pamažu daro pažangą gerindama eismo saugą. Siekiant ambicingo tikslo – perpus sumažinti žūčių keliuose skaičių – gruodžio 5-6 dienomis Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vyksta tarptautinė konferencija “Vision Zero for Sustainable Road Safety in Baltic Sea Region“ , organizuojama drauge su Lietuvoje įsikūrusia Lietuvos ir Švedijos akademija.
Pasidalinti patirtimi į tarptautinę konferenciją susirinko transporto srities ekspertai iš 12 šalių, įsitraukė akademinės ir pilietinės visuomenės atstovai, kuriems rūpi šalies saugumas keliuose. Konferencijos metu aptariamos temos apima keletą sričių: eismo saugumo formavimą, transporto priemonių saugumo technologijas, kelių saugumą ir eismo dalyvių elgseną.
„Pagrindinis konferencijos tikslas – suvienyti eismo saugumo specialistus bei mokslininkus, kurie pasidalintų savo patirtimi ir vykdomais tyrimais, pasiūlytų efektyvių sprendimo būdų, padedančių pagerinti saugumą keliuose. Konferencijoje dalyvaus specialistai iš Švedijos ir Norvegijos. Per pastaruosius 20 metų šių šalių specialistai yra pasiekę gerų rezultatų avaringumo sumažinimo srityje“, – sako VGTU Transporto inžinerijos fakulteto doc. dr. Vidas Žuraulis.
V. Žuraulis akcentavo, kad idėja organizuoti konferenciją galutinai patvirtinta, kai šių metų rugsėjį buvo pasirašytas Lietuvos ir Švedijos memorandumas dėl bendradarbiavimo transporto politikos srityje, siekiant gerinti eismo saugą. Jis pažymėjo, kad Švedijos patirtis ir nuolatinis darbas, siekiant, kad keliuose nežūtų nė vienas žmogus, yra geras pavyzdys Lietuvai ir visam Baltijos jūros regionui.
Eismo saugos atžvilgiu, vertinant 1 milijonui gyventojų tenkantį per metus žuvusiųjų keliuose skaičių, Švedija yra saugiausia Europos Sąjungos valstybė. Praėjusiais metais šio rodiklio reikšmė Švedijoje siekė 25, Lietuvoje – 67. Atsižvelgdama į Švedijos pasiekimus, Lietuva itin domisi šios šalies patirtimi miestų eismo saugos sistemų ir „Vizijos 0“ strategijos rengimo srityje.
V. Žuraulio nuomone, vienas svarbiausių šios norimos Lietuvoje įgyvendinti strategijos prioritetų yra saugesnė eismo dalyvių elgsena. „Norėdami išvengti skaudžių įvykių keliuose, privalome siekti aukštesnės vairavimo kultūros ir atsargesnio pėsčiųjų elgesio. Raktas į sėkmę yra aktyvi saugaus eismo švietėjiška veikla, saugi kelių ir gatvių infrastruktūra, saugios transporto priemonės ir glaudesnis visų mūsų bendradarbiavimas, siekiant bendro tikslo – eismo saugumo šalies keliuose ir gatvėse“, – teigia V. Žuraulis.
Atliktų tyrimų duomenimis, apie 90 proc. skaudžių eismo nelaimių įvyksta ir dėl pačių eismo dalyvių kaltės. Leistiną greitį viršija apie 65 proc. visų vairuotojų, 45 proc. vairuotojų kalba mobiliojo ryšio telefonais be laisvų rankų įrangos, apie 2–3 proc. vairuoja neblaivūs. 43 proc. pėsčiųjų nenaudoja arba netinkamai naudoja šviesą atspindinčias priemones. 45 proc. keleivių nesegi saugos diržų automobilių galinėse sėdynėse. Būtent šioms pagrindinėms problemoms spręsti strategijoje „Vizija 0“ numatytos įvairios priemonės.
Siekiant, kad šalies keliai ir gatvės būtų gerokai saugesni, iki 2020 m. pabaigos Lietuvos keliuose numatoma įdiegti daugiau nei 1000 saugaus eismo priemonių. Bus rekonstruojamos pavojingos perėjos, įrengiamos pėsčiųjų saugos salelės, greičio mažinimo kalneliai gyvenvietėse, tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai, diegiamos kitos saugumo priemonės.
Pasidalinti patirtimi į tarptautinę konferenciją susirinko transporto srities ekspertai iš 12 šalių, įsitraukė akademinės ir pilietinės visuomenės atstovai, kuriems rūpi šalies saugumas keliuose. Konferencijos metu aptariamos temos apima keletą sričių: eismo saugumo formavimą, transporto priemonių saugumo technologijas, kelių saugumą ir eismo dalyvių elgseną.
„Pagrindinis konferencijos tikslas – suvienyti eismo saugumo specialistus bei mokslininkus, kurie pasidalintų savo patirtimi ir vykdomais tyrimais, pasiūlytų efektyvių sprendimo būdų, padedančių pagerinti saugumą keliuose. Konferencijoje dalyvaus specialistai iš Švedijos ir Norvegijos. Per pastaruosius 20 metų šių šalių specialistai yra pasiekę gerų rezultatų avaringumo sumažinimo srityje“, – sako VGTU Transporto inžinerijos fakulteto doc. dr. Vidas Žuraulis.
V. Žuraulis akcentavo, kad idėja organizuoti konferenciją galutinai patvirtinta, kai šių metų rugsėjį buvo pasirašytas Lietuvos ir Švedijos memorandumas dėl bendradarbiavimo transporto politikos srityje, siekiant gerinti eismo saugą. Jis pažymėjo, kad Švedijos patirtis ir nuolatinis darbas, siekiant, kad keliuose nežūtų nė vienas žmogus, yra geras pavyzdys Lietuvai ir visam Baltijos jūros regionui.
Eismo saugos atžvilgiu, vertinant 1 milijonui gyventojų tenkantį per metus žuvusiųjų keliuose skaičių, Švedija yra saugiausia Europos Sąjungos valstybė. Praėjusiais metais šio rodiklio reikšmė Švedijoje siekė 25, Lietuvoje – 67. Atsižvelgdama į Švedijos pasiekimus, Lietuva itin domisi šios šalies patirtimi miestų eismo saugos sistemų ir „Vizijos 0“ strategijos rengimo srityje.
V. Žuraulio nuomone, vienas svarbiausių šios norimos Lietuvoje įgyvendinti strategijos prioritetų yra saugesnė eismo dalyvių elgsena. „Norėdami išvengti skaudžių įvykių keliuose, privalome siekti aukštesnės vairavimo kultūros ir atsargesnio pėsčiųjų elgesio. Raktas į sėkmę yra aktyvi saugaus eismo švietėjiška veikla, saugi kelių ir gatvių infrastruktūra, saugios transporto priemonės ir glaudesnis visų mūsų bendradarbiavimas, siekiant bendro tikslo – eismo saugumo šalies keliuose ir gatvėse“, – teigia V. Žuraulis.
Atliktų tyrimų duomenimis, apie 90 proc. skaudžių eismo nelaimių įvyksta ir dėl pačių eismo dalyvių kaltės. Leistiną greitį viršija apie 65 proc. visų vairuotojų, 45 proc. vairuotojų kalba mobiliojo ryšio telefonais be laisvų rankų įrangos, apie 2–3 proc. vairuoja neblaivūs. 43 proc. pėsčiųjų nenaudoja arba netinkamai naudoja šviesą atspindinčias priemones. 45 proc. keleivių nesegi saugos diržų automobilių galinėse sėdynėse. Būtent šioms pagrindinėms problemoms spręsti strategijoje „Vizija 0“ numatytos įvairios priemonės.
Siekiant, kad šalies keliai ir gatvės būtų gerokai saugesni, iki 2020 m. pabaigos Lietuvos keliuose numatoma įdiegti daugiau nei 1000 saugaus eismo priemonių. Bus rekonstruojamos pavojingos perėjos, įrengiamos pėsčiųjų saugos salelės, greičio mažinimo kalneliai gyvenvietėse, tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai, diegiamos kitos saugumo priemonės.