Nenumaldomai artėjant metų pabaigai, pats laikas apžvelgti svarbiausius 2018-ųjų įvykius. Svarbiausias metų akcentas – aukštojo mokslo kokybės gerinimas. Studijų ir mokslo kokybės tobulinimas šiemet vyko keletu krypčių. Viena jų – siekis sustiprinti aukštųjų mokyklų tinklą Lietuvoje. Tai, žinoma, susiję ir su pakitusia demografine padėtimi. Akivaizdu, kad mūsų šalyje universitetų, kolegijų yra per daug, tad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ėmėsi svarbių veiksmų, siekdama optimizuoti aukštojo mokslo tinklą ir telkdama mokslinį potencialą. 

Kitas kokybės siekinys – vykusi aukštojo mokslo studijų programų peržiūra, bandymas sumažinti esamą jų skaičių Lietuvoje. Galbūt ir ne viską pavyko padaryti, bet tai buvo geras postūmis – per daugelį metų atsirado daug panašių programų, o, žinant pasaulines tendencijas, studentai siekia platesnių studijų. Tai ypač aktualu bakalauro studijoms. Šis reiškinys glaudžiai susijęs su tuo, kaip jauni žmones mato savo darbinę aplinką, ateitį: jau niekas neįsivaizduoja savęs dirbant vienoje įstaigoje visą gyvenimą, žmonės siekia dinamiškos karjeros, nuolatinių pokyčių, tad natūraliai reikia plačios kvalifikacijos išsilavinimo. 

2018-aisiais pradėta rengti nauja programų vertinimo sistema –  pereinama nuo atskirų programų prie visos srities vertinimo. Manau, kad tai yra teisingas žingsnis, nes jei kažkurioje srityje universitetas yra stiprus, jis neabejotinai gali gerai ruošti tos pačios krypties skirtingų programų specialistus.

Kalbant apie mokslo veiklą, čia buvo priimta įvairių sprendimų – pradėta vertinti institucijos padalinių vykdoma mokslo veikla, tačiau išliko ir vadinimasis formalusis vertinimas, kai institucija turi pateikti, kiek ir kokios mokslo produkcijos buvo sukurta. Manau, kad nauja sistema, kai vertinami padalinių mokslo pasiekimai, yra geras dalykas: institucija stipri tada, kai joje veikia stiprus mokslo padalinys, demonstruojantis puikius rezultatus. Taigi, kokybės gerinimas susijęs ne tik su studijų, bet ir su mokslo koncentracija. Lietuva yra nedidelė valstybė, tad skaidant mokslo potencialą rezultatą pasiekti tampa dar sunkiau. Studijų ir mokslo kokybės siekinys yra svarbiausias ne tik šių, bet ir ateinančių metų tikslas.

Žvelgiant į šiuos metus, VGTU labai svarbus dalykas buvo studijų vertinimas – čia pasiekėme tikrai gerų rezultatų. Deja, stojančiųjų būtent į technologijos mokslus buvo per mažai. Tą pabrėžiu dėl to, kad šių sričių absolventai yra itin laukiami ir paklausūs darbo rinkoje: tai akivaizdu tiek Lietuvos, tiek pasauliniu lygiu. Juolab kad į mūsų šalį ateina daug užsienio kompanijų, kurioms reikia kvalifikuotų darbuotojų. Šiuo metu dar galime patenkinti tokių specialistų poreikį, bet, mažėjant studijuojančiųjų į techniškuosius mokslus skaičiui, bijau, kad kompanijų plėtrai ir augimui tiesiog trūks aukšto lygio personalo. 

Šiemet VGTU vyko padalinių vertinimas. Palyginti su prieš keletą metų atliktu vertinimu, šių metų rezultatai yra pastebimai geresni. Kai kurie padaliniai įvertinti ketvertais, o tai rodo, kad universitetas yra stiprus žaidėjas pasauliniu mastu. Tiesa, kai kurie padaliniai įvertinti trejetais, tačiau tai rodo, kad esame stiprūs nacionaliniu lygiu. Būti vienu iš lyderių šalyje yra tikrai neblogai. Formaliojo vertinimo rezultatai taip pat nudžiugino: socialinių ir fizinių mokslų srityje, vertinant balus, tenkančius vienam darbuotojui, pasirodėme geriausiai šalyje. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad didžiausias taškų skaičius technologijos mokslų srityje buvo skirtas būtent mūsų universitetui. Tai byloja, kad geros technologijos mokslų produkcijos Lietuvoje sukuriame daugiausia. Neabejoju, kad tai yra prieš 6–7 metus padarytų svarbių sprendimų rezultatas. VGTU yra turbūt didžiausią poveikį regionui daranti mokslo institucija. Rengiame tokius specialistus, kurių šiuo metu reikia rinkai. 2018-aisiais iš visų aukštųjų mokyklų šalyje turėjome daugiausia įvairių pramonės įmonių ir verslo užsakymų. 

Reikėtų paminėti ir tai, kad per šiuos metus pasikeitė mūsų aplinka. Pagaliau baigėme naują VGTU centrinių rūmų pastatą, pasirašėme finansavimą Mechanikos, Transporto ir Elektronikos fakultetų laboratorinių korpusų statybai. Reikia pasidžiaugti ir tuo, kad mūsų bendruomenės nariai per šiuos metus pasiekė gerų rezultatų, buvo ne kartą apdovanoti – tai rodo, kad mūsų žmonės yra visuomenėje matomi ir jai naudingi. 

Kaip jau seniai žinoma, Lietuvoje vyksta aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas, pagal Vyriausybės planą prie VGTU turi būti prijungtas Mykolo Romerio universitetas (MRU), specializuotas socialinių mokslų universitetas. Tai atvers naujas galimybes mūsų universitetui. Persidengiantys padaliniai turėtų susijungti, o kiti išliks tokie, kokie ir buvo iki šiol. Procesas vyksta gana sklandžiai, yra pirmieji sprendimai ne tik Vyriausybėje, bet ir Seime. Artimiausiu metu turėtume iš Seimo sulaukti patvirtinimo, kuriuo būsime įpareigoti parengti jungimuisi būtinus dokumentus. 

Kokie pagrindiniai iššūkiai laukia aukštojo mokslo ir VGTU kitais metais? Mūsų universitetui reikia labai sukoncentruoti dėmesį į 2019 metų studentų priėmimą ir tolimesnį kokybės gerinimą. Būtina išlaikyti mokslinių tyrimų augimo tendenciją, dar stipriau koncentruotis į tarptautinius projektus, aukšto lygio publikacijas, taip pat toliau sėkmingai taikomųjų tyrimų srityje bendradarbiauti su verslu. Be abejo, vienas didžiausių ateinančių metų iššūkių bus jungimasis su MRU. Tai atvers galimybes plėtoti naujas tyrimų kryptis, tarpkryptines studijas. Pavyzdžiui, sujungę technologijos ir teisės bei kitus socialinius mokslus, galėtume užimti labai stiprias pozicijas visuomenės saugumo srityje. Mano manymu, žvelgiant į ateitį, visuomenės saugumas plačiąja prasme kartu su visuomenės sveikatos sritimi yra svarbiausios tyrimų sritys. Juk žmogus gali jaustis laimingas tik būdamas sveikas ir saugus. Šiuo metu daugelis geriausių sprendimų gimsta susijungus skirtingoms sritims. Jau seniai VGTU sėkmingai vykdomos tarpkryptinės studijos, tad, manau, ir ateityje turėsime visas galimybes toliau sėkmingai judėti šia linkme. 2019-aisiais ir toliau sieksime, kad VGTU personalas turėtų tinkamas sąlygas tobulėti, būti vertinami, gerai jaustųsi savo aplinkoje. 

Linkiu, kad ateinančiais metais VGTU bendruomenė būtų ryškus kelrodis tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, kad sugebėtume suprasti tiek esamos, tiek naujai prisijungsiančios bendruomenės narius ir sėkmingai siektume bendrų tikslų. Mokslininkams ir studentams linkiu didelės sėkmės, įkvėpimo ir kantrybės savo svarbiuose darbuose. Ir linkiu būti visiems sveikiems – tai yra bene pagrindinė šviesaus ir laimingo gyvenimo sąlyga. 

VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas