Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centras
Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centro naujienos
VGTU – diskusija dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo

2019-04-17
VGTU – diskusija dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo
Artėjant gegužės 12 d. referendumui, Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vyko diskusija tema „Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo – kodėl svarbu dalyvauti ir išreikšti savo valią?“ Norint, kad svetur gyvenantys Lietuvos piliečiai neprarastų pilietybės ir turėtų teisę ją išsaugoti, balsuoti turėtų ateiti pusė visų registruotų rinkėjų ir bent pusė jų – 1 milijonas – turėtų balsuoti už.
Diskusijoje dalyvavo už pilietybės išsaugojimą pasisakantys svečiai: poetas, publicistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas, profesorius Tomas Venclova, muzikos atlikėjas ir prodiuseris Andrius Mamontovas, Seimo narė liberalė Aušrinė Armonaitė, vykusią diskusiją moderavo žurnalistas Aurimas Perednis.
Akivaizdu, kad klausimas dėl dvigubos pilietybės yra aktualus bene kiekvienam piliečiui: tiek gyvenančiam Lietuvoje, tiek išvykusiam. Natūralu, kad tai sukelia nemažai diskusijų ir sulaukia kritikų pasisakymų.
Pradėdama diskusiją Seimo narė liberalė A. Armonaitė teigė esanti daugybinės pilietybės fanė. „Kai prasidėjo diskusija dėl pilietybės išsaugojimo, siekiau ne tik išsaugoti pilietybę lietuviams, kurie šiuo metu išvyksta, bet ir tiems, kurie yra jos netekę, kad galėtų lengviau atkurti Lietuvos pilietybę. Stengiausi, kad Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, pavyzdžiui Erica Jennings turėtų ir savo šalies, ir Lietuvos pilietybę. Kai diskutuoju su žmonėmis, daugiau sulaukiu ne kritikos, o klausimų, kaip bus, jeigu mes priimsime platesnę pilietybės sampratą. Turbūt girdime kritikos, grįstos baimėmis, nežinojimo, informacijos trūkumo, kurią lengva atremti“, – teigė A. Armonaitė.
Diskusijos metu A. Armonaitė pabrėžė, kad savo pilietybę įgyjame gimdami. „Tai, ką mes su savimi atsinešėme į šį pasaulį, kodėl turi reguliuoti valstybės ar biurokratiniais elementais? Kodėl tai, ką žmogus atsinešė, reikia atimti, jei žmogus nutarė priimti ir kitos šalies pilietybę?“, – tokius diskusinius klausimus kėlė A. Armonaitė.
Profesorius T. Venclova sakė visą laiką dirbęs Lietuvos naudai, nors ir 40 metų gyveno ne tik Amerikoje, bet ir kitose šalyse. „Turiu ir amerikiečio, ir lietuvio pilietybę, tačiau lietuviška pilietybė man svarbesnė. Labai retai balsuoju Amerikos rinkimuose, o Lietuvoje balsuoju visada, nes čia mano balsas ką nors vis tiek reiškia“, – teigė profesorius.
Jis atkreipė dėmesį sakydamas, kad atviros šalys laimi, o uždaros – visada pralaimi. Pasak profesoriaus, kiekvienoje šalyje yra uždarumo ir atvirumo šalininkų, bet labai svarbu, kurių yra daugiau. Jeigu yra daugiau atvirumo šalininkų, tos šalys pasaulyje eina priekį, o tos, kurios užsidaro savo kiaute anksčiau ar vėliau patenka į Irano ar Šiaurės Korėjos poziciją.
Andrius Mamontovas akcentavo, kad pilietybės klausimas aktualus visiems. „Jeigu balsavimas nuspręs, kad mes neleidžiame pasilikti dvigubos pilietybės, mes visoje diasporoje turėsime beveik milijoną nuviltų, atstumtais besijaučiančių žmonių. Jeigu priimsime sprendimą, kad mes leidžiame tiems žmonėms pasilikti lietuvišką pasą, lietuvišką pilietybę, mes turėsime beveik milijoną žmonių, kurie yra lojalūs Lietuvai, kurie jausis reikalingi, kas yra mūsų šaliai naudingiau“, – sakė A. Mamontovas.
Diskusijoje dalyvavo už pilietybės išsaugojimą pasisakantys svečiai: poetas, publicistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas, profesorius Tomas Venclova, muzikos atlikėjas ir prodiuseris Andrius Mamontovas, Seimo narė liberalė Aušrinė Armonaitė, vykusią diskusiją moderavo žurnalistas Aurimas Perednis.
Akivaizdu, kad klausimas dėl dvigubos pilietybės yra aktualus bene kiekvienam piliečiui: tiek gyvenančiam Lietuvoje, tiek išvykusiam. Natūralu, kad tai sukelia nemažai diskusijų ir sulaukia kritikų pasisakymų.
Pradėdama diskusiją Seimo narė liberalė A. Armonaitė teigė esanti daugybinės pilietybės fanė. „Kai prasidėjo diskusija dėl pilietybės išsaugojimo, siekiau ne tik išsaugoti pilietybę lietuviams, kurie šiuo metu išvyksta, bet ir tiems, kurie yra jos netekę, kad galėtų lengviau atkurti Lietuvos pilietybę. Stengiausi, kad Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai, pavyzdžiui Erica Jennings turėtų ir savo šalies, ir Lietuvos pilietybę. Kai diskutuoju su žmonėmis, daugiau sulaukiu ne kritikos, o klausimų, kaip bus, jeigu mes priimsime platesnę pilietybės sampratą. Turbūt girdime kritikos, grįstos baimėmis, nežinojimo, informacijos trūkumo, kurią lengva atremti“, – teigė A. Armonaitė.
Diskusijos metu A. Armonaitė pabrėžė, kad savo pilietybę įgyjame gimdami. „Tai, ką mes su savimi atsinešėme į šį pasaulį, kodėl turi reguliuoti valstybės ar biurokratiniais elementais? Kodėl tai, ką žmogus atsinešė, reikia atimti, jei žmogus nutarė priimti ir kitos šalies pilietybę?“, – tokius diskusinius klausimus kėlė A. Armonaitė.
Profesorius T. Venclova sakė visą laiką dirbęs Lietuvos naudai, nors ir 40 metų gyveno ne tik Amerikoje, bet ir kitose šalyse. „Turiu ir amerikiečio, ir lietuvio pilietybę, tačiau lietuviška pilietybė man svarbesnė. Labai retai balsuoju Amerikos rinkimuose, o Lietuvoje balsuoju visada, nes čia mano balsas ką nors vis tiek reiškia“, – teigė profesorius.
Jis atkreipė dėmesį sakydamas, kad atviros šalys laimi, o uždaros – visada pralaimi. Pasak profesoriaus, kiekvienoje šalyje yra uždarumo ir atvirumo šalininkų, bet labai svarbu, kurių yra daugiau. Jeigu yra daugiau atvirumo šalininkų, tos šalys pasaulyje eina priekį, o tos, kurios užsidaro savo kiaute anksčiau ar vėliau patenka į Irano ar Šiaurės Korėjos poziciją.
Andrius Mamontovas akcentavo, kad pilietybės klausimas aktualus visiems. „Jeigu balsavimas nuspręs, kad mes neleidžiame pasilikti dvigubos pilietybės, mes visoje diasporoje turėsime beveik milijoną nuviltų, atstumtais besijaučiančių žmonių. Jeigu priimsime sprendimą, kad mes leidžiame tiems žmonėms pasilikti lietuvišką pasą, lietuvišką pilietybę, mes turėsime beveik milijoną žmonių, kurie yra lojalūs Lietuvai, kurie jausis reikalingi, kas yra mūsų šaliai naudingiau“, – sakė A. Mamontovas.