Nedidelis ir dar visai jaunas Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) absolventų choras „Gabija Alumni“ sausio savaitgalį savo dainomis džiugino Suvalkiją – Kalvarijos miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojus. Šiam chorui tai buvo pirmoji koncertinė išvyka, kurioje jis surengė 2 solinius koncertus.

 

Pirmąją kelionės dieną netoli Kalvarijos, Akmenynų kaime, naujutėliai kultūros namai VGTU kolektyvą pasitiko šalti, atrodo, tik ir laukiantys, kol bus sušildyti dainomis ir klausytojų plojimais. Kaip geros pradžios ženklas ir įkvėpimas prieš koncertą buvo pasakytas vadovės Rasos Viskantaitės pastebėjimas: „Beveik pilna salė žmonių“. Balsai, lipdomi į harmoningą skambesį, įgavo savo jėgą – augančią, keliančią. Choras dainavo iš širdies, dalinosi ir tuo pačiu gavo atgalios dar daugiau – su kaupu šilumos, kurią buvo galima atpažinti besiklausančių vaikų, kaimo ir miestelių vyrų bei moterų šiltuose žvilgsniuose ir šypsenose.

 

Antrąją kelionės dieną „Gabija alumni“ atvyko į Kalvariją, kur miestelio bažnyčioje buvo numatytas choro dalyvavimas šventadienio Mišiose ir koncertas po jų. Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčia nustebino puikia akustika, kurioje atliekami kūriniai įgavo dar pakilesnį skambesį, visu žavesiu leisdami pajusti dainavimo malonumą. Choro vadovė Rasa Viskantaitė ir chormeisterė Erika Žilinskaitė dirigavo ir akompanavo pasikeisdamos, o jų rankų mostais vedamos muzikos ir balsų aidai užpildė pačius aukščiausius bažnyčios skliautus.

 

Suvalkijoje nuostabių to krašto muziką mylinčių entuziastų – Ausmos Sakalauskaitės ir jos choro „Sonantem“ narių – dėka „Gabija alumni“ buvo sutikti itin svetingai: už koncertą Akmenynų kaime buvo suteikta nemokama nakvynė ir galimybė pasilepinti pirtyje. Po koncerto Kalvarijoje šalia bažnyčios esančiuose jaunimo namuose VGTU absolventų choras buvo sušildytas ir pavaišintas miestelio moterų pagamintais valgiais, gardžiais pyragais, naminėmis uogienėmis, medumi ir tautodailininko p. Sauliaus darytu naminiu vynu. Pabendravę, susibičiuliavę „Gabija alumni“ choro nariai dėkojo ir atsisveikino sakydami „iki kito karto“.

 

Tik dvi savaitgalio dienos, bet savo įspūdžiais ir emocijomis prilygo trumpoms atostogoms. Kaip sakė patys choristai: „Atsisveikinome ir išsiskirstėme su žinojimu – mes čia dar dainuosim!“.