Festivalis vyko po atviru Rygos dangumi. Pirmąją dieną dviejų valandų trukmės koncerte pasirodė aštuoni festivalio reprezentaciniai chorai. Lietuvai atstovavo Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ (vad. Tomas Ambrozaitis). Antrosios dienos vinimi tapo visus festivalio dalyvius subūrusi, daug dainų ir gerų emocijų padovanojus eisena, nusidriekusi nuo Latvijos Kultūros ministerijos iki Rygos simboliu laikomo Laisvės paminklo. Laisvės aikštėje susirinkusius dalyvius pasveikino festivalio organizatoriai, o choristai sudainavo pirmą bendrą dainą – latvių „Saule, Perkons, Daugava“ (muz. Martins Brauns, ž. Rainis), diriguojamą Romano Vanago.

Trečioji festivalio diena buvo skirta regionams. Visi festivalio dalyviai buvo suskirstyti į šešias grupes ir koncertavo šešiuose skirtinguose Latvijos miestuose. „Gabija Alumni“ vyko į istorinę Livonijos ordino sostinę Cesis. Pirmosios repeticijos metu choro laukė didžiausia festivalio staigmena – įpusėjus repeticijai festivalio organizatoriai suprato, jog diriguoti lietuvių dainą „Teka teka šviesi saulė“ (aranž. Donatas Zakaras, ž. liaudies) nėra paskirtas joks dirigentas. Situaciją išgelbėjo „Gabija Alumni“ vadovė Rasa Viskantaitė, ekspromtu sutikusi diriguoti minėtąjį kūrinį.

Paskutinė festivalio diena buvo skirta varginančiai generalinei repeticijai ir baigiamajam koncertui Rygos Mežapark estradoje. Šio koncerto metu jungtinis Šiaurės šalių ir Baltijos valstybių choras atliko dvidešimt savo šalių kūrinių, tarp kurių buvo du lietuvių: jau minėtasis „Teka teka šviesi saulė“ (aranž. Donatas Zakaras, ž. liaudies) ir „Kur giria žaliuoja“ (muz. Juozo Gudavičiaus, ž. Ksavero Sakalausko-Vanagėlio) bei 6 dalis iš K. Orfo kantatos „Carmina Burana“ su solistais, berniukų choru bei įspūdinga choreografija. Ši šventė buvo išskirtinai kokybiška. Chorai dainavo 8-iomis kalbomis ir visi gerai mokėjo repertuarą. Daugybės valstybinių vėliavų plazdesys kėlė pasididžiavimo ir solidarumo jausmus, o dainos suvienijo daugybę šalių. Kita šventė po 3-4 metų turėtų vykti Švedijoje.