Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centras
Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centro naujienos
VGTU atstovas sprendė saugesnio eismo klausimus
2014-11-19
VGTU atstovas sprendė saugesnio eismo klausimus
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Plėtros prorektorius profesorius dr. Alfredas Laurinavičius dalyvavo Memorandumo dėl saugaus eismo gerinimo, eismo kultūros ugdymo bei avaringumo Lietuvos keliuose mažinimo dalyvių susitikime, kuriame buvo aptarti Memorandumo dalyvių indėlis ir tolimesni veiksmai. Renginį inicijavo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
Memorandumą balandį pasirašiusios institucijos ir organizacijos susitikimo metu konstatavo, jog šių metų pasiekimai nėra dideli.
„Statistika rodo, kad žuvusiųjų skaičius šiek tiek padidėjo, žuvo daugiau pėsčiųjų. Tai iliustruoja faktą, kad administracinės ir inžinerinės priemonės, trumpalaikės akcijos jau nepakankamai efektyvios, taigi reikalinga kitokia strategija“, – sakė A. Laurinavičius. Susirinkusieji sutarė, kad, bandant sumažinti žūvančiųjų kelyje skaičių, reikalinga ilgalaikė strategija.
Universitetai siūlė, kad eismo saugumo ir kultūros reikėtų ugdyti nuo pat vaikystės – pradedant darželiu ir pradinėmis mokyklomis. „Jei ugdysime vaikus nuo mažens, saugus eismas bus jų kraujyje. Žinodami, kad pražūtingus įvykius lemia greitis ir alkoholis, jie nesės prie vairo girti ir rinksis saugų greitį. Taip pat vengs nepamatuoto lenkimo, greitinimo, stabdymo ir bus kultūringesni, mandagesni ir mažiau erzinsis“, – teigė A. Laurinavičius.
Pirmieji žingsniai nuoseklesnio vaikų ugdymo link jau žengti: nuomonių lyderiai, tokie kaip lenktynininkas Benediktas Vanagas, keliauja į mokyklas ir pasakoja apie eismo kultūrą ar atsakingo vairavimo svarbą.
Memorandumą šių metų balandžio mėnesį pasirašė Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, tuometinis Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Stasys Dailydka, valstybinių su keliais ir automobiliais susijusių institucijų vadovai, vežėjų, studentų, moksleivių, tėvų, dviratininkų, žmonių su negalia, įvairių jaunimo organizacijų atstovai.
Memorandumą pasirašiusieji tvirtina, kad nuoseklus įvairių institucijų ir organizacijų darbas, įgyvendinant saugaus eismo didinimo priemones, rengiant visuomenės švietimo kampanijas, davė puikių rezultatų. Nors lyginantis su kitų Europos Sąjungos šalių statistika, Lietuvoje žūstančiųjų skaičius vis dar vienas didžiausių.
Praėjusiais metais žuvusiųjų Lietuvoje skaičius buvo mažiausias per 54 metus. Palyginimui, 1959 m. keliuose žuvo 279 žmonės, 1991 m. – 1173, o 2013 – aisiais skaičius sumažėjo iki 258. Lyginant su pirmaisiais nepriklausomybės metais, žuvusiųjų kelyje skaičius sumažėjo beveik keturis kartus.
Preliminariais duomenimis, nuo 2014. m. pradžios iki spalio 31 d. Lietuvoje žuvo 207 žmonės. Tai – 4 proc. daugiau nei tuo pat metu 2013 m. Tačiau sužeistųjų skaičius mažesnis 33,8 proc. Avarijų sumažėjo tik 0,8 proc.: šiemet jų įvyko 2738.
Spalio mėnesį eismo įvykiuose žuvo 11 pėsčiųjų, du dviratininkai, 8 vairuotojai ir 4 keleiviai. 10 pėsčiųjų ir vienas dviratininkas žuvo tamsiu paros metu dėl to, kad nedėvėjo atšvaitų.
Memorandumą balandį pasirašiusios institucijos ir organizacijos susitikimo metu konstatavo, jog šių metų pasiekimai nėra dideli.
„Statistika rodo, kad žuvusiųjų skaičius šiek tiek padidėjo, žuvo daugiau pėsčiųjų. Tai iliustruoja faktą, kad administracinės ir inžinerinės priemonės, trumpalaikės akcijos jau nepakankamai efektyvios, taigi reikalinga kitokia strategija“, – sakė A. Laurinavičius. Susirinkusieji sutarė, kad, bandant sumažinti žūvančiųjų kelyje skaičių, reikalinga ilgalaikė strategija.
Universitetai siūlė, kad eismo saugumo ir kultūros reikėtų ugdyti nuo pat vaikystės – pradedant darželiu ir pradinėmis mokyklomis. „Jei ugdysime vaikus nuo mažens, saugus eismas bus jų kraujyje. Žinodami, kad pražūtingus įvykius lemia greitis ir alkoholis, jie nesės prie vairo girti ir rinksis saugų greitį. Taip pat vengs nepamatuoto lenkimo, greitinimo, stabdymo ir bus kultūringesni, mandagesni ir mažiau erzinsis“, – teigė A. Laurinavičius.
Pirmieji žingsniai nuoseklesnio vaikų ugdymo link jau žengti: nuomonių lyderiai, tokie kaip lenktynininkas Benediktas Vanagas, keliauja į mokyklas ir pasakoja apie eismo kultūrą ar atsakingo vairavimo svarbą.
Memorandumą šių metų balandžio mėnesį pasirašė Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, tuometinis Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Stasys Dailydka, valstybinių su keliais ir automobiliais susijusių institucijų vadovai, vežėjų, studentų, moksleivių, tėvų, dviratininkų, žmonių su negalia, įvairių jaunimo organizacijų atstovai.
Memorandumą pasirašiusieji tvirtina, kad nuoseklus įvairių institucijų ir organizacijų darbas, įgyvendinant saugaus eismo didinimo priemones, rengiant visuomenės švietimo kampanijas, davė puikių rezultatų. Nors lyginantis su kitų Europos Sąjungos šalių statistika, Lietuvoje žūstančiųjų skaičius vis dar vienas didžiausių.
Praėjusiais metais žuvusiųjų Lietuvoje skaičius buvo mažiausias per 54 metus. Palyginimui, 1959 m. keliuose žuvo 279 žmonės, 1991 m. – 1173, o 2013 – aisiais skaičius sumažėjo iki 258. Lyginant su pirmaisiais nepriklausomybės metais, žuvusiųjų kelyje skaičius sumažėjo beveik keturis kartus.
Preliminariais duomenimis, nuo 2014. m. pradžios iki spalio 31 d. Lietuvoje žuvo 207 žmonės. Tai – 4 proc. daugiau nei tuo pat metu 2013 m. Tačiau sužeistųjų skaičius mažesnis 33,8 proc. Avarijų sumažėjo tik 0,8 proc.: šiemet jų įvyko 2738.
Spalio mėnesį eismo įvykiuose žuvo 11 pėsčiųjų, du dviratininkai, 8 vairuotojai ir 4 keleiviai. 10 pėsčiųjų ir vienas dviratininkas žuvo tamsiu paros metu dėl to, kad nedėvėjo atšvaitų.