Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centras
Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centro naujienos
VGTU atstovai seminare dalijosi žiniomis apie akustinį komfortą tvariuose pastatuose

2019-06-07
VGTU atstovai seminare dalijosi žiniomis apie akustinį komfortą tvariuose pastatuose
Šią savaitę organizuotas seminaras „Sveikame pastate – sveikas žmogus“, skirtas aptarti, kas lemia gerą žmonių savijautą pastatuose, kuri užtikrina efektyvų darbą ir kokybišką poilsį bei pastatų ilgaamžiškumą. Akustinis komfortas, kokybiškas apšvietimas ir modernios inžinerinės sistemos priskiriamos prie esminių reikalavimų ir yra laikomos vienais svarbiausių šiuolaikinio ir tvaraus pastato atributų. Apie akustinį komfortą seminare žiniomis dalijosi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) atstovai.
VGTU Statybinių medžiagų instituto atstovas dr. Aleksandras Jagniatinskis ir bendraautorius dr. Marius Mickaitis savo pranešime teigė, kad nuo triukšmo apsaugotas žmogus yra vienas svarbiausių šiuolaikinio ir tvaraus pastato atributų – akustinis komfortas priskiriamas prie esminių pastato reikalavimų. Akustinio komforto lygius aprašo pastatų garso klasifikavimo sistema, pagrista skirtingų rodiklių visuma.

Lietuvoje galiojanti gyvenamųjų ir kitų pastatų apsaugos nuo triukšmo klasifikavimo sistema reglamentuoja ore sklindančio ir smūgio garsų izoliavimą bei aidėjimo trukmę ir gali būti pritaikyta tinka reglamentuoti sveikatai priimtinus triukšmo lygius ir aidėjimo trukmę tvariuose pastatuose. Tačiau šie akustiniai reikalavimai yra tik dalinai įteisinti naujai statomiems ir modernizuojamiems visuomeninės paskirties pastatams.
Triukšmas, anot A. Jagniatinskio, gali būti vertinamas pagal objektyvius rodiklius ir subjektyviai. „Todėl objektyviai išmatuotas decibelais vien tik akustinis triukšmas ir jo vertė, ribojama reikalavimų, kartais neužtikrina subjektyviai pageidaujamo komforto lygio“, – teigia A. Jagniatinskis.
Pranešėjai seminaro metu pristatė, kad akustinis komfortas gali būti apibūdintas kaip nepageidaujamo garso negirdėjimas, pageidaujamo girdimo garso priimtinas girdimumo lygis ir suprantamumas, galimybė užsiimti numatyta veikla netrikdant kitų žmonių sukeltu triukšmu ir išlaikant privatumą. Gali būti nustatomi ir subjektyvūs triukšmo rodikliai, apklausiant pastatuose gyvenančius ar dirbančius žmones.

Įvertinus pastato akustinių rodiklių atitiktį nurodytiems dydžiams, pastatai yra priskiriami vienai iš E, D, C, B ir A klasių, kai E ir D – yra ribinio ir nepakankamo akustinio komforto klasės, o A – ypač gero akustinio komforto sąlygų klasė. Skirstymas į klases padeda geriau suvokti akustines sąlygas pastate ir pasirinkti pageidaujamą darbo ar gyvenimo kokybę. Pateikdamas skirtingus grafikus, M. Mickaitis lygino situaciją Lietuvoje ir kitose šalyse pagal esamus ir vertinimui skirtus akustinius rodiklius bei nagrinėjo pavyzdį, kaip, taikant specialias akustines medžiagas vienoje iš mokslo įstaigos auditorijų, yra pasiekiami akustinio komforto užtikrinimui reikalaujami rodikliai.
VGTU Statybinių medžiagų instituto atstovas dr. Aleksandras Jagniatinskis ir bendraautorius dr. Marius Mickaitis savo pranešime teigė, kad nuo triukšmo apsaugotas žmogus yra vienas svarbiausių šiuolaikinio ir tvaraus pastato atributų – akustinis komfortas priskiriamas prie esminių pastato reikalavimų. Akustinio komforto lygius aprašo pastatų garso klasifikavimo sistema, pagrista skirtingų rodiklių visuma.
Lietuvoje galiojanti gyvenamųjų ir kitų pastatų apsaugos nuo triukšmo klasifikavimo sistema reglamentuoja ore sklindančio ir smūgio garsų izoliavimą bei aidėjimo trukmę ir gali būti pritaikyta tinka reglamentuoti sveikatai priimtinus triukšmo lygius ir aidėjimo trukmę tvariuose pastatuose. Tačiau šie akustiniai reikalavimai yra tik dalinai įteisinti naujai statomiems ir modernizuojamiems visuomeninės paskirties pastatams.
Triukšmas, anot A. Jagniatinskio, gali būti vertinamas pagal objektyvius rodiklius ir subjektyviai. „Todėl objektyviai išmatuotas decibelais vien tik akustinis triukšmas ir jo vertė, ribojama reikalavimų, kartais neužtikrina subjektyviai pageidaujamo komforto lygio“, – teigia A. Jagniatinskis.
Pranešėjai seminaro metu pristatė, kad akustinis komfortas gali būti apibūdintas kaip nepageidaujamo garso negirdėjimas, pageidaujamo girdimo garso priimtinas girdimumo lygis ir suprantamumas, galimybė užsiimti numatyta veikla netrikdant kitų žmonių sukeltu triukšmu ir išlaikant privatumą. Gali būti nustatomi ir subjektyvūs triukšmo rodikliai, apklausiant pastatuose gyvenančius ar dirbančius žmones.
Įvertinus pastato akustinių rodiklių atitiktį nurodytiems dydžiams, pastatai yra priskiriami vienai iš E, D, C, B ir A klasių, kai E ir D – yra ribinio ir nepakankamo akustinio komforto klasės, o A – ypač gero akustinio komforto sąlygų klasė. Skirstymas į klases padeda geriau suvokti akustines sąlygas pastate ir pasirinkti pageidaujamą darbo ar gyvenimo kokybę. Pateikdamas skirtingus grafikus, M. Mickaitis lygino situaciją Lietuvoje ir kitose šalyse pagal esamus ir vertinimui skirtus akustinius rodiklius bei nagrinėjo pavyzdį, kaip, taikant specialias akustines medžiagas vienoje iš mokslo įstaigos auditorijų, yra pasiekiami akustinio komforto užtikrinimui reikalaujami rodikliai.