Regioninio parko pašonėje esantis Pavilnys – unikali Vilniaus miesto vieta. 20 a. pradžioje vadovaujantis miestų-sodų principais pradėta formuoti gyvenvietė šiais metais pažymi 110-ąsias įkūrimo metines. Pavilnys unikalus ne tik įspūdinga gamta, savita istorija, aktyvia bendruomene, bet ir menininkų gausa. Pastarieji nestokoja idėjų, iniciatyvos ir noro paversti gyvenvietę patrauklia, saugia ir meniška vieta. Prie vietos bendruomenės bei menininkų iniciatyvų prisijungė ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto Urbanistikos katedra bei architektūros studentai.

Vienai iš naujausių iniciatyvų – meno tako idėjai – aptarti buvo skirtas spalio pradžioje Pavilnio bendruomenės namuose vykęs meno forumas „Pavilnio meno jungtys“. Renginyje Pavilnio istorinę raidą pristatė istorikas, politologas Antanas Kulakauskas. Apie skulptūrų tako vizijos įgyvendinimo galimybes diskutavo Pavilnių ir Verkių regioninio parko direktorė Jolanta Radžiūnienė, menotyrininkė Ieva Pleikienė, menininkas Vilmantas Marcinkevičius ir VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūros“ direktorius Aurimas Pautienius. Pasak diskusijos dalyvių, šis takas grąžintų šiek tiek primirštą Pavilnį į Vilniaus miesto žemėlapį ir apjungtų Pavilnį bei Naująją Vilnią su miesto centru. Papuoštas skulptūromis ir kitais meno objektais takas trauktų ne tik miestiečius, bet ir miesto svečius, sudarytų sąlygas susipažinti su įdomia vietovės istorija bei nepaprastai gražia gamta.

Renginyje taip pat dalyvavo VGTU Urbanistikos katedros vedėja doc. dr. Dalia Dijokienė, docentas dr. Matas Cirtautas ir VGTU antro kurso architektūros studentai, modulio „Architektūra ir bendruomenė“ metu tyrinėję Pavilnį. Pastarieji forumo dalyviams pristatė atliktos Pavilnio urbanistinės analizės rezultatus. Pasak studentų, neabejotinas Pavilnio išskirtinumas yra gyvenvietę supanti gamtinė aplinka ir vietovės istorija. Šie aspektai turėtų tapti pagrindiniais jų rengiamų teritorijos urbanistinių koncepcijų dėmenimis, lemiančiais ne tik bendruosius gyvenvietės urbanistinės struktūros, bet ir atskirų visuomeninių kompleksų bei erdvių formavimo pasiūlymus.

Šiais mokslo metais VGTU Urbanistikos katedros kuruojamo modulio „Architektūra ir bendruomenė“ užduotį atliekantys VGTU antro kurso architektūros studentai be Pavilnio taip pat nagrinėja Balsių, Jeruzalės, Salininkų, Užusienio ir Visorių bendruomenių pasiūlytas situacijas. Susitikę su bendruomenių atstovais, susipažinę su vietos gyventojų socialiniais, kultūriniais ir rekreaciniais poreikiais, vietovės istorine raida, ištyrę joje susiklosčiusias gamtines ir antropogenines sąlygas, studentai spręs įvairius vietovių urbanistinio ir architektūrinio projektavimo, taip pat kraštovaizdžio architektūrinio formavimo uždavinius. Tokiu būdu parinktose Vilniaus miesto dalyse bus kuriami jų savito charakterio paisantys, tačiau kartu socialiai reikšmingi ir estetiškai patrauklūs urbanistiniai-architektūriniai kompleksai – bendruomenių centrai. Nors studentų parengti projektai ir nėra skirti įgyvendinimui, jie sudaro galimybę bendruomenėms apsvarstyti savo poreikius, jų realizavimo galimybes ir tinkamiausias to formas.

Daugiau informacijos apie Pavilnio bendruomenės ir VGTU Urbanistikos katedros bendradarbiavimą – LRT laidos „Labas rytas“ reportaže (žr. nuo 00:23:25).

Naujieną parengė VGTU Urbanistikos katedra