Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centras
Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centro naujienos
VGTU akademinis choras „Gabija“ atšventė 55-erių metų sukaktį
.jpg)
2019-06-07
VGTU akademinis choras „Gabija“ atšventė 55-erių metų sukaktį
Gegužės 25 dieną jaukiame „Vaidilos“ teatre Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) akademinis choras Gabija minėjo 55–erių metų veiklos sukaktį.
Daugiau kaip pusę amžiaus gyvuojantis kolektyvas šioje gražioje salėje surengė šventinį dviejų dalių koncertą. Pirmoje jo dalyje skambėjo dabartinės choro sudėties atliekami įvairių kompozitorių kūriniai. Dauguma jų buvo dainuoti ir gerai įvertinti choro dalyvautuose konkursuose ir festivaliuose.
Antroje koncerto dalyje skambėjo linksmesni, labiau šventiški kūriniai, o viską vainikavo kelių gabijiečių kartų atliekama muzika, kuri užbūrė kiekvieną šventės žiūrovą, o gal net slapčia sužadino norą prisijungti prie choro veiklos. Gausūs ir netikėti universiteto bendruomenės narių, kolegų, draugų ir kitų choro „Gabija“ muzikos mylėtojų sveikinimai džiugino dainininkų širdis. Koncerto metu buvo prisimintos įvairios istorijos iš choro gyvenimo, kolektyvo veikla ir pasiekimai, pasidžiaugta nueitu ilgu muzikos keliu.
Skaičiuojant metus visada kyla klausimas daug ar mažai 55-eri metai meno kolektyvui, universitetui, žmogui? Kiekvieno suvokimas ir atsakymas turbūt labai skirtingas, individualus.
Universitetiniam meno kolektyvui su vis besikeičiančia bendruomene, vis ateinančiais ir išeinančiais studentais, kiekvienais metais sunkiai prognozuojama balsų sudėtimi ir choristų skaičiumi, išlikti kiekvieną kartą, kiekviename pasirodyme profesionaliu, nuoširdžiu ir nepakartojamu – itin sudėtinga misija. Suderinti tiek skirtingų jaunatviškų balso tembrų, „spalvų“, t. y. sureguliuoti tokį didelį „instrumentą“ kaip choras – itin nelengva ir reikalaujanti daug profesionalumo misija. Tačiau įmanoma! Ir tai kuo puikiausiai įrodo tai, kad VGTU akademinis choras „Gabija“ vis aktyviai koncertuoja, dalyvauja ir rengia festivalius, keliauja po Lietuvą ir užsienį, puoselėja įvairias tradicijas ir visais kitais būdais garsina savo, VGTU ir, žinoma, Lietuvos vardą.
Didžiausias indėlis, taip pat, kaip ir didžiausia atsakomybė, tenka choro meno vadovei – vyriausiajai dirigentei Rasai Viskantaitei, kuri „Gabijos“ chore chormeistere-koncertmeistere dirbti pradėjo 1980 m., būdama Lietuvos muzikos ir teatro akademijos chorinio dirigavimo specialybės antro kurso studentė, o chorui vadovauja maždaug nuo 1996 m., pakeisdama amžinatilsin išėjusio savo tėčio Felikso Viskanto vadovavimą, tačiau išsaugant jo perduotą meilę muzikai, subtilumą, gebėjimą paveikti klausytoją, be galo tikslius ir visiems aiškiai suprantamus lengva ranka mostus. Chore šiuo metu taip pat dirba ir muzikos meno moko chormeisteriai Giedrius Pavilionis, Salomėja Bečelytė-Jurgutienė (ji ir koncertmeisterė) bei Arūnas Maliukas.
Šios gražios sukakties proga „Gabijai“ norisi palinkėti, kaip palinkėjo VGTU Senato pirmininkas prof. dr. Donatas Čygas, prilyginęs chorą „Lakštingalų piliai“ (šį L. Abario, R. Skučaitės kūrinį choras atliko koncerto metu) išlikti tikra „lakštingalų pilimi“, kur taip puikiai į vieną visumą dera garsai, vaizdai, gražūs žmonės ir dar gražesni užsienio ir ypač lietuvių kompozitorių kūriniai. Visad nešti gabijietišką šilumą, meilę muzikai, judinti švelniausias ir geriausias sielos stygas.
Teksto autorė Gintarė Simonavičiūtė
Daugiau kaip pusę amžiaus gyvuojantis kolektyvas šioje gražioje salėje surengė šventinį dviejų dalių koncertą. Pirmoje jo dalyje skambėjo dabartinės choro sudėties atliekami įvairių kompozitorių kūriniai. Dauguma jų buvo dainuoti ir gerai įvertinti choro dalyvautuose konkursuose ir festivaliuose.
Antroje koncerto dalyje skambėjo linksmesni, labiau šventiški kūriniai, o viską vainikavo kelių gabijiečių kartų atliekama muzika, kuri užbūrė kiekvieną šventės žiūrovą, o gal net slapčia sužadino norą prisijungti prie choro veiklos. Gausūs ir netikėti universiteto bendruomenės narių, kolegų, draugų ir kitų choro „Gabija“ muzikos mylėtojų sveikinimai džiugino dainininkų širdis. Koncerto metu buvo prisimintos įvairios istorijos iš choro gyvenimo, kolektyvo veikla ir pasiekimai, pasidžiaugta nueitu ilgu muzikos keliu.
Skaičiuojant metus visada kyla klausimas daug ar mažai 55-eri metai meno kolektyvui, universitetui, žmogui? Kiekvieno suvokimas ir atsakymas turbūt labai skirtingas, individualus.
Universitetiniam meno kolektyvui su vis besikeičiančia bendruomene, vis ateinančiais ir išeinančiais studentais, kiekvienais metais sunkiai prognozuojama balsų sudėtimi ir choristų skaičiumi, išlikti kiekvieną kartą, kiekviename pasirodyme profesionaliu, nuoširdžiu ir nepakartojamu – itin sudėtinga misija. Suderinti tiek skirtingų jaunatviškų balso tembrų, „spalvų“, t. y. sureguliuoti tokį didelį „instrumentą“ kaip choras – itin nelengva ir reikalaujanti daug profesionalumo misija. Tačiau įmanoma! Ir tai kuo puikiausiai įrodo tai, kad VGTU akademinis choras „Gabija“ vis aktyviai koncertuoja, dalyvauja ir rengia festivalius, keliauja po Lietuvą ir užsienį, puoselėja įvairias tradicijas ir visais kitais būdais garsina savo, VGTU ir, žinoma, Lietuvos vardą.
Didžiausias indėlis, taip pat, kaip ir didžiausia atsakomybė, tenka choro meno vadovei – vyriausiajai dirigentei Rasai Viskantaitei, kuri „Gabijos“ chore chormeistere-koncertmeistere dirbti pradėjo 1980 m., būdama Lietuvos muzikos ir teatro akademijos chorinio dirigavimo specialybės antro kurso studentė, o chorui vadovauja maždaug nuo 1996 m., pakeisdama amžinatilsin išėjusio savo tėčio Felikso Viskanto vadovavimą, tačiau išsaugant jo perduotą meilę muzikai, subtilumą, gebėjimą paveikti klausytoją, be galo tikslius ir visiems aiškiai suprantamus lengva ranka mostus. Chore šiuo metu taip pat dirba ir muzikos meno moko chormeisteriai Giedrius Pavilionis, Salomėja Bečelytė-Jurgutienė (ji ir koncertmeisterė) bei Arūnas Maliukas.
Šios gražios sukakties proga „Gabijai“ norisi palinkėti, kaip palinkėjo VGTU Senato pirmininkas prof. dr. Donatas Čygas, prilyginęs chorą „Lakštingalų piliai“ (šį L. Abario, R. Skučaitės kūrinį choras atliko koncerto metu) išlikti tikra „lakštingalų pilimi“, kur taip puikiai į vieną visumą dera garsai, vaizdai, gražūs žmonės ir dar gražesni užsienio ir ypač lietuvių kompozitorių kūriniai. Visad nešti gabijietišką šilumą, meilę muzikai, judinti švelniausias ir geriausias sielos stygas.
Teksto autorė Gintarė Simonavičiūtė