Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centras
Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centro naujienos
Vartome senas „Inžinerijas“: kovo 11-oji, žvelgiant iš 1990-ųjų
2016-03-09
Vartome senas „Inžinerijas“: kovo 11-oji, žvelgiant iš 1990-ųjų
Laukdami gražaus 60-ojo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) jubiliejaus, toliau vartome senus laikraščio „Inžinerija“ numerius. Jau šį penktadienį minėsime svarbią datą – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, tad pasinaudojome unikalia galimybe pažvelgti į šį istorinį įvykį tuometinėmis akimis.
Į akiratį pateko 1990-ųjų kovo 26-ąją išėjusio laikraščio „Inžinerija“ numeris, tiksliau – jo straipsnis „Nepriklausomybė ir mes“. Smagiausia, jog apie to meto įvykius ir perspektyvas straipsnio autoriai Marius Mikutavičius (spėjame, ne Marijonas) ir Aleksandras Matonis kalbino VGTU studentus. Kviečiame susipažinti su jo ištrauka!
„Pagaliau laikas atvedė Lietuvą iki šių metų kovo 11 d. – Nepriklausomybės atkūrimo. Tauta baigė pirmąjį žygio , kurį pradėjo 1988 metais, etapą. „Kelio atgal nebėra“, – dabar labai populiari frazė.
<....>
Studentams pateikėme penkis klausimus. Kokia Jūsų nuomonė apie kovo 11 d. Deklaracijos paskelbimą? V. Landsbergis – Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas , ar jūs buvote už jo kandidatūrą? Jeigu būtumėte Aukščiausios tarybos deputatas, už kokią kandidatūrą į AT pirmininko pareigas balsuotumėte? Kaip vertinate AT sesijos darbą? Kokia jūsų nuomonė apie TSRS liaudies deputatų atsakymą į Nepriklausomybės paskelbimą? Štai kokius atsakymus išgirdome iš studentų lūpų.
ALDONA: Šeimoje mes labai džiaugėmės, kad Lietuva paskelbta nepriklausoma. Jokių abejonių ar baimės nejaučiame. Mes laukėme šio momento. Prieš Brazauską aš nieko neturiu, gailėtis jo nereikia. Čia politika. Šiuo metu, manau, reikalingas V. Landsbergis. Iš Maskvos kitos reakcijos ir nereikėjo laukti...
AUŠRA: Tuomet, kai buvo paskelbta Nepriklausomybė, aš nebuvau Vilniuje. Bet prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų nebūčiau ir ėjusi... Aš nesu prieš V. Landsbergį. Tik Lietuvoje populiaresnis buvo A. Brazauskas. .. Bet rinkimus laimėjo Sąjūdis, todėl V. Landsbergis ir laimėjo. Aš balsuočiau už Brazauską... Nepriklausomybei nebuvo gerai pasiruošta. Mano manymu, reikėjo išsamesnio ekonomikos pertvarkymo projekto, nes dėl šio klausimo dabar parlamente kyla daug beprasmių ginčų. O iš Maskvos to ir tikėjausi. Bet tai nebaisu. Laikui bėgant Maskvos požiūris turės keistis...
RAIMONDAS: Kai buvo paskelbta Nepriklausomybė, aš euforijos nejaučiau. Tai buvo laukta. Taip anksčiau ar vėliau turėjo atsitikti – kovo 11-ąją ar po pusmečio. Tuoj pat po V. Landsbergio išrinkimo galvojau, kad jis netinka šiam postui, bet dabar... Kaip yra – taip yra... Aš ko gero balsuočiau už Brazauską, nors manau, kad mūsų politikoje niekas nebūtų pasikeitę. Parlamentas dar truputį „žalias“. Iš Maskvos kito atsakymo ir nesitikėjau. Jeigu taip drąsiai kovosime ir toliau, pasieksime ko norime.
ALMANTAS: Didesnes emocijas Nepriklausomybės paskelbimas turėjo sukelti tėvams, nes jie augę kitais laikais. Vytautui Lansbergiui netrūksta ryžtingumo. Balsuočiau tikriausiai už jį. Iš Maskvos tikėjausi, kad sulauksim daug blogesnių reakcijų...
<...>
Iš studentų atsakymų jokiu būdu negalima teigti, kad taip mąsto visa studentija. Beje, daugelis studentų, vos išgirdę klausimus, atsakydavo, kad jie gali kalbėtis apie ką nori, tik jokiu būdu ne apie politiką..."