Gėlės žmonijos istorijoje visuomet užėmė išskirtinę vietą. Žydinčių gėlių žiedais savo šventyklas, didikų namus puošė senovės persai, egiptiečiai, romėnai. Jau XIX amžiuje dėl gėlių buvo pamišusi Europa. Gėlės buvo visur – sode, paveiksluose, drabužių audiniuose, plaukuose, rankose. Pirmosios Napoleono Bonaparto žmonos Žozefinos meilė gėlėms, įkvėpė ją sukurti garsiuosius Malmezono dvaro sodus. Japonijoje iki šiol švenčiama sakurų žydėjimo šventė, o Fidžio salose rengiamas kinrožių karnavalas. Žiedo įvaizdis yra vienas pagrindinių įvaizdžių lietuvių tautosakoje. Lietuvių poetas, kunigas Antanas Vienažindys savo „Dainose“ rašė: „Man ramus vėjelis nuo žolynų pučia, – / Kaipgi gardžiai kvepia mano darželis! / Norens aš nuvargus ar nuliūdus būčia, / Čia mane prakalbin kožnas kvietkelis…“.

Vasara – pats tinkamiausias metas kalbėti apie gėles. O jų VGTU Transporto inžinerijos fakulteto Transporto rūmuose (Plytinės g. 27, Vilnius) išties daug. Transporto rūmų sodas, kaip mes jį vadiname, atsirado ne per vieną dieną. Čia dirba nemažai gėlių mylėtojų: dėstytojos, katedrų administratorės, patalpų tvarkytojos. Kiekviena Transporto rūmų gėlė turi savo atsiradimo čia istoriją. Vienas gėles „paveldėjome“ iš anksčiau čia dirbusių ir jas puoselėjusių darbuotojų, kitas padovanojo ar atnešė iš namų kolegos, nes ten jos blogai augo. Turime mes Studijų prorektoriaus prof. dr. Romualdo Kliuko dovanotas gėles. Akį džiugina Matematinės statistikos katedros profesorės dr. Danutės Krapavickaitės ir Transporto inžinerijos fakulteto prodekano doc. dr. Giedriaus Garbinčiaus žydinčios orchidėjos. Raudonų kinrožės žiedų linkėjimai skrieja Dokumentų valdymo skyriaus vedėjai Jolantai Marcinkevičienei. Bent keletas gėlių yra dovanotos Edukacinių kompetencijų grupės vedėjos dr. Ilonos Valantinaitės ir Sekretoriato referentės Rasos Prentkovskienės. 

Ko reikia, kad gėlės gražiai vešėtų? Ar reikia su augalais kalbėtis? Sena valstiečių išmintis byloja: „Tavo sodas pageidauja, kad lankytum jį kasdien“. Tie, kurie augina gėles, žino, kad tai daug dėmesio ir meilės reikalaujantis užsiėmimas. Kiekvienam augalui būtina tinkama priežiūra. Karštomis vasaros dienomis, į vazoną tenka supilti ne vieną kibirą vandens. Taip pat atsakingai apsvarstyti kam patikėti augalų priežiūrą, kai išvykstame atostogų. Neretai pagalbos prašome pagalbinio personalo darbuotojų. Vyrai atlaidžiai šypsosi, kai eilinį kartą tenka nešti sunkų vazoną ar įrengti atramas vijoklinėms gėlėms. Visų svarbiausia sąlyga auginant gėles – mylėti jas. Sakoma, kad žmogus, kurio gėlės yra vešlios ir gražios, turi „žalius pirštus“. Be to yra nustatyta, kad skambant kamerinei muzikai augalai veši geriau nei griaudžiant sunkiajam rokui. Todėl patariame: kalbėkite su savo augalais ir retkarčiais paglostykite jų lapus. Dar neįrodyta, kad tai nieko nereiškia.

Norime, kad Transporto rūmai būtų ne tik ta vieta, kur skaitomos paskaitos, bet ir bendraujama, ilsimasi. Retas žmogus nepastebi augalų. Erdvės, kuriose žaliuoja augalai, yra gražesnės, malonesnės. Augalai pagyvina interjerą, suteikia jaukumo, įkvepia gyvybės. Būdami šalia augalų, atstatome dvasios ramybę, fizinę sveikatą. Neretai augalai yra ir įkvėpimo šaltinis. Tyrimais įrodyta, kad žmonės, kurių darbo vietoje yra augalų, jaučia didesnį pasitenkinimą darbu nei tie, kurių aplinkoje jų nėra. Kad Transporto rūmų erdvės yra jaukios ir patogios studentams bei dėstytojams, yra didelis Transporto inžinerijos fakulteto (TIF) dekano prof. dr. Olego Prentkovskio nuopelnas. Beje, dekanas gali pasigirti įspūdingų kaktusų kolekcija.
Taigi, būtinai užsukite į Transporto rūmus. Būsite pavaišinti kvapnia kava, apžiūrėsite mūsų „sodą“. Na o tiems, kuriems atrodo, kad Transporto rūmai ir gėlės yra nesuderinami dalykai, norime patarti – atidžiai pažiūrėkite į gėlės žiedą. Kiek daug jame Kūrėjo inžinerijos!!!

Parengė doc. dr. Lijana Maskeliūnaitė