Laida „Mokslo ekspresas“, tęsdama ciklą apie Lietuvoje pasirinktas sumaniąsias specializacijas, šįkart išsamiau papasakoja apie antrąją iš šešių prioritetinių krypčių – transportą, logistiką ir informacines ryšio technologijas.

 

„Transportas pas mus sukuria daugiau kaip 12 proc. [Bendrojo] vidaus produkto (BVP). Suprantama, kad šis sektorius yra svarbus. Ir galbūt netgi viso ūkio proveržiui. Todėl šitas sektorius pirmą kartą buvo įtrauktas į Nacionalinę programą kaip sektorius“, – LRT televizijos laidai sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centro direktorius dr. Algirdas Šakalys.

 

 

Po išsamių mokslininkų ir verslininkų diskusijų, rengiant sumanios specializacijos programą, buvo nuspręsta prioritetą skirti tarptautinių transporto koridorių ir logistikos grandinių valdymui, taip pat vystyti sumanaus transporto sistemas ir kurti tam reikalingas informacines technologijas. Visa tai, be abejo, yra besiformuojančio daiktų interneto elementai.

 

„Didelė kryptis yra transporto rūšių integracija. Vis labiau integruojasi jūrų transportas, geležinkelių transportas ir pan. Kalbame apie integruotus terminalus. Norint sukurti tokią integruotą sistemą, labai svarbu išradingai naudoti informacines ryšių technologijas. Todėl dirbame su šių technologijų specialistais“, – teigia A. Šakalys.

Europos transporto sektorius sukuria apie 7 procentus BVP, o šioje srityje dirba 5 proc. ES gyventojų. Deja, transportas taip pat naudoja daug energijos ir teršia aplinką šiltnamio dujomis – anglies dioksidu.

 

Todėl iki 2050 metų siekiama gerokai sumažinti Europos priklausomybę nuo importuotos naftos ir iki 60 proc. sumažinti transporto išmetamo anglies dioksido kiekį. Europos sostinėse jau 2030 metais turėtų būti naudojamos tik netaršios transporto priemonės. Antai elektra varomi autobusai arba tramvajai.

 

„Esminis uždavinys – sukurti naujo tipo transportavimo priemones, kurios nebūtų taršios. Ir antras dalykas – patobulinti patį transportavimo ir logistikos procesą. Sukurti transportavimo grandines, kadangi vis svarbesnis tampa transporto srautų aptarnavimas iš Azijos į Europą ir atvirkščiai. Esame apskaičiavę, kad transporto srautų, kurie galėtų eiti iš Azijos į Europą ir atvirkščiai per Baltijos jūros regioną, pervežamų prekių vertė – 552 mlrd. O aptarnaujame tik apie 3 proc. šio srauto pietinėje Baltijos jūros dalyje“, – tvirtina A. Šakalys.

 

 

Sėkmę dažnai lemia gebėjimas suderinti įvairių šalių interesus ir automatizuoti procesus. Svarbiausias žaidėjas tarptautinėse logistikos rinkose dabar yra ne pavienės transporto kompanijos ar transporto jungtys, bet naujo tipo intermodalinės transportavimo – tiekimo grandinės.

 

Transporto mokslininkai ieško sprendimų, kaip kuo sklandžiau pereiti prie atviro tipo transportavimo – tiekimo grandinių. Tikslas – paskatinti transporto kompanijas bendradarbiauti, kad konteineriai būtų kuo geriau užpildomi ir taip būtų mažinamas reisų skaičius bei atmosferos tarša. Projekte „eMAR“, skirtame reorganizuoti jūros uostų darbą, sėkmingai dalyvavo Lietuvos mokslininkai.

 

„Naudojant centralizuotus informacinius srautus arba pranešimus „laivas – uostas“, „uostas – jo užnugaris“, užtenka įvesti duomenis apie krovinius vieną kartą ir jie laisvai keliauja po visą Europą. Tai galiotų visoms eksporto-importo, tranzito procedūroms ir būtų išmuitinama galutiniame taške, pvz., Kinijoje“, – „Mokslo ekspresui“ sako A. Šakalys.

 

Lietuviai parengė tarptautinio transporto koridoriaus „vieno langelio“ koncepciją ir modelį, kad prekės būtų vežamos tokiu koridoriumi. Tai – pradinis žingsnis, įgyvendinant protingų krovinių – intelligent cargo – iniciatyvą. Vaizdžiai sakant, prekės pačios „žino“, kur keliauti, kadangi kiekviena jų aprūpinta mažu kompiuteriu.

 

 

Dar 2003 metais VGTU mokslininkai kartu su partneriais iš Vokietijos, Danijos, Suomijos ir Lenkijos buvo parengę modernaus intermodalinio terminalo Lietuvoje koncepciją, numatę logistikos centrų struktūrą. Deja, ji tik dabar pradedama įgyvendinti.

 

„Šie logistikos centrai galėtų konsoliduoti krovinius atgaliniam vežimui į Kiniją ar kitas šalis. Ir ne tik Lietuvos krovinius. Tokie centrai galėtų tapti regioniniu centru“, – aiškina A. Šakalys.

 

VGTU Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centro specialistai kartu su transporto institutu yra parengę daugiau kaip 20 tarptautinių projektų. Sukauptas žinias jie ketina panaudoti vykdydami minėtos sumaniosios specializacijos projektus.

 

„Jau turime tokią infrastruktūrą – Lietuvos intermodalinio transporto technologinę platformą, kurioje verslo ir mokslo atstovai diskutuoja apie šiuos svarbius dalykus. Kita vertus, turime tarptautinę struktūrą – Rytų-Vakarų transporto koridoriaus asociaciją. Tai – būtent struktūra, kurios pagalba mes bendradarbiaujame su užsienio mokslininkais. Kartu su Švedijos, Danijos, Kinijos mokslininkais esame parengę ir Pekine publikavę studiją „Baltijos intermodalinis transporto koridorius“, – sako A. Šakalys.

Hamburge netrukus pradės veikti bene pirmasis pasaulyje sumanus uostas. Milijonai jutiklių implantuojami visur, kur tik įmanoma: konteineriuose, kranuose, šviesoforuose ir gatvių apšvietimo lempose. Tokia sistema, nuolat siųsdama duomenis apie krovinių judėjimą, leidžia labai efektyviai juos paskirstyti. Ir netgi įspėja apie pavojingas aplinkos ar oro sąlygas, kadangi jutikliai reaguoja į triukšmą, oro užterštumą ir panašiai.

 

Sumanios specializacijos vienas iš pirmųjų etapų – išanalizuoti geriausią pasaulio patirtį, parengti įžvalgas ir studijas, kuriose būtų pasiūlyta, ką ir kaip pritaikyti mūsų šalyje.