Disertacijoje analizuojami Europos Sąjungos šalių kandidačių ir galimų kandidačių inovacijų poreikiai kartu su pažangia Centrinės ir Rytų Europos šalių patirtimi, norint perduoti inovacijų vadybos gerąją praktiką remiantis jų raida, poreikiais, galimybėmis, pajėgumais ir jų tobulinimu. Disertacijoje siekiama sukurti tarptautinio gerosios inovacijų praktikos perdavimo iš Centrinės ir Rytų Europos modelį, atitinkantį šiuolaikinius Pietryčių Europos šalių poreikius. Modelis atitinka šiuolaikinius Europos Sąjungos šalių kandidačių ir galimų kandidačių poreikius, remiantis nustatytomis Centrinės ir Rytų Europos šalių inovacijų vadybos praktikomis, siekiant plėtoti šalių kandidačių ir galimų kandidačių inovacijų infrastrūrą bei veiklas pagal ištirtus veiksnius, lemiančius gerosios praktikos perdavimo procesus. Disertacijoje pristatoma originali veiksnių sistema, daugiafaktore analize grindžiama šalių kandidačių ir galimų kandidačių inovacijų poreikių bei Centrinės ir Rytų Europos gerosios praktikos bei pažangios patirties vertinimo metodika. 

 

Pirmajame skyriuje atlikta mokslinės literatūros analizė, pabrėžiamos tarptautinio gerosios inovacijų vadybos praktikos perdavimo galimybės ir poreikis šalių kandidačių ir galimų kandidačių spartesnei integracijai Europos Sąjungoje vykdant jų prisijungimo procesą. Analizė grindžiama inovacijų, inovacijų vadybos ir mokslinės literatūros apžvalga bei viešosios inovacijų paramos Europos Sąjungos plėtros sąlygomis medžiaga. Antrajame skyriuje pristatomas teorinis modelis ir metodai, taikomi Centrinės ir Rytų Europos inovacijų vadybos pažangios patirties bei Pietryčių Europos regiono inovacijų poreikių kiekybiniam vertinimui, kuris apibendrinimas ir traktuojamas kaip tarptautinio gerosios inovacijų vadybos praktikos perdavimo modelis. Siūlomo modelio praktinis pritaikymas pristatomas trečiajame skyriuje. Atlikti empiriniai tyrimai patvirtina tarptautinio gerosios inovacijų vadybos praktikos perdavimo modelio praktinį pritaikymą ir atskleidžia jo taikymo galimybes bei ribojimus