Gynybos ir saugumo pramonei visame pasaulyje produkciją gali gaminti beveik visų šakų Lietuvos pramonės įmonės. Dauguma jų kuria plačios paskirties gaminius, kurie gali būti pritaikomi ir kariuomenei, o dalis sugeba jau dabar įgyvendinti specialius užsakymus iš gynybos struktūrų. Lietuvos gynybos sektorius yra vienas iš tų, kuris šiuo metu auga sparčiausiai, tačiau tolesnei jo plėtrai reikalinga kryptinga valstybės parama, skatinanti kurti inovacijas kariuomenei.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas pasirašė tarpinstitucinio bendradarbiavimo sutartį karinių jūrinių inovatyvių technologijų centro vystymo srityje. Drauge su VGTU šią sutartį pasirašė ir Lietuvos kariuomenė, VšĮ „Versli Lietuva“, Klaipėdos universitetas, Kauno technologijų universitetas, VšĮ „Baltijos pažangių technologijų institutas“, „VšĮ „Baltijos technologijų parkas“, VšĮ „Skaitmeninių inovacijų institutas“. 

Šia sutartimi padedamas pamatas Lietuvos kariuomenės, mokslo ir verslo bendradarbiavimo pradžiai karinių inovacijų srityje.

„Inovacijų diegimas, mokslo ir technologijų plėtra yra esminiai prioritetai, skatinantys atrasti naujų mokslinių tyrimų bei novatoriškų sprendimų. Pasinaudodamas sukaupta patirtimi, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) prisijungs prie Karinių jūrų mokslinių tyrimų plėtros Baltijos regione bei sieks identifikuoti  ir spręsti karinių jūrų pajėgų poreikius naujoms technologijoms ir inovacijoms. Šia partneryste Lietuvoje esantys techniškieji universitetai ir kitos institucijos, besidominčios inovacijų diegimu, žymi bendradarbiavimo pradžią, įgyvendinant karinių jūrų mokslinių tyrimų projektus ir iniciatyvas“, – teigia VGTU rektorius A. Daniūnas. 

Pirmąjį Baltijos regione karinių technologijų renginį „Baltic Miltech Summit“ organizuojančios agentūros „Versli Lietuva“ vadovė Daina Kleponė įvardija, kad vienas iš tolimesnio gynybos sektoriaus plėtros veiksnių yra bendradarbiavimo tarp gynybos struktūrų, valstybės, mokslo ir verslo stiprinimas.

„Anksčiau pasaulį keičiančias inovacijas dažniausiai kūrė kariuomenių tyrimų centrai, bet šiandien daugybė naujų technologijų tampa tiek gynybos, tiek civilinės pramonės inovacijų šaltiniu. Lietuvių kurti aukštųjų technologijų produktai vis dažniau sėkmingai atranda klientus, veikiančius gynybos struktūrose užsienyje, ir integruojasi į užsienio gynybos pramonės tiekimo grandines, tačiau iki šiol dažniausiai tai vyko paties verslo pastangomis. Esame tikri, kad efektyvesnis suinteresuotų pusių bendradarbiavimas paskatintų verslą kurti inovatyvius, didesnės vertės produktus gynybos struktūroms, o Lietuvos gynybos ir saugumo pramonė taptų konkurencingesnė“, – sako D. Kleponė.

„Spartus technologijų progresas, neužtikrinta geopolitinė aplinka ir didėjančios investicijos į gynybinius pajėgumus priverčia ieškoti inovatyvių bendradarbiavimo formatų. Valstybinio sektoriaus, privačių subjektų, technologijų tyrimų institutų, investuotojų bendradarbiavimas vystant gynybos technologijas yra būtina, nes kompleksiškame pasaulyje žinios yra išsibarsčiusios tiek geografiškai, tiek instituciškai“, – sako krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas.

Kristijonas Vizbaras, vienas pagrindinių „Baltic Miltech Summit“ renginio pranešėjų ir puslaidininkių lazerių gamybos įmonės „Brolis Semiconductors“ technikos direktorius, priduria, kad skatinant įmonių bendradarbiavimą su kariuomene ir svarstant apie šalies kariuomenės ateitį Lietuva galėtų įgyti pranašumą, jei naudotųsi nacionalinių pažangių gynybos technologijų gamintojų paslaugomis.

„Tai įgalintų valstybę užtikrinti ilgametį savo kariuomenės technologinį pranašumą, pritaikant technologijas savo kariuomenės specifikai. Teisiniai niuansai leidžia neatskleisti techninių parametrų, išlaikyti slaptumą. Be to, nacionalinis gamintojas leistų efektyviau panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus, nes išleistos lėšos tuoj pat grįžta į šalis vidaus rinką ir vėl surenkamos per mokesčius. Svarbu ir tai, kad techninė priežiūra atliekama vietoje, o perkant technologijas iš išorės tai neužtikrinama“, –  sako K. Vizbaras.

Europos Komisija pristatė Europos gynybos veiksmų planą, kuriame numatė veiklos kryptis, siekiant prisidėti prie ES gynybos stiprinimo ir efektyvesnio gynybos išlaidų panaudojimo. Vienas iš  Europos Komisijos veiklos planų yra įkurti bendrą Europos gynybos fondą, kuriuo remiantis bus skiriamas pilnas ES finansavimas bendriems gynybos tyrimų projektams, vykdomiems valstybių narių suderintose prioritetinės srityse. Naujoje ES finansinėje perspektyvoje nuo 2020 m. numatoma speciali ES gynybos mokslinių tyrimų programa, kuriai kasmet planuojama skirti 500 mln. Eur. Be to, fondas teiks valstybėms narėms paskatas bendradarbiauti plėtojant ir įsigyjant gynybos įrangą bei technologijas (prototipų fazė), iš dalies pasinaudojant finansavimu iš ES biudžeto bendriems projektams.