Gyvybingas kultūrinis gyvenimas, kokybiška rekreacija – tai sąlygos, pritraukiančios verslui reikalingus specialistus. Taip teigia Rygos savivaldybės Miesto planavimo departamento architektas, urbanistas Guntars Ruskuls, dalyvavęs miestų kultūriniam planavimui skirtoje diskusijoje, kurią moderavo  Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) dėstytoja doc. dr. Jekaterina Lavrinec. Kiti diskusijos dalyviai iš Rygos ir Gdansko, atstovaujantys nevyriausybinių kultūros organizacijų sektoriui, teigė, kad gyvenimo kokybę gerinančių kultūrinių iniciatyvų tvarumas užtikrinamas bendradarbiaujant su miestų savivaldybėmis. Pasak diskusijoje dalyvavusio urbanisto, „kultūrinės iniciatyvos yra vienas iš būdų suformuoti kokybišką, patrauklų miesto gyvenimą. Miestai, konkuruojantys dėl specialistų, dėl savo jaunimo, privalės investuoti į kokybišką aplinką“. 

Spalio 16 d. Kaune vyko Baltijos miestų sąjungos (Union of the Baltic Cities – UBC) generalinė konferencija, kasmet pritraukianti politikus, savivaldybių darbuotojus, įvairių sričių specialistus, apsikeičiančius aktualia patirtimi. Urbanizacijos iššūkiai ir poreikis įtraukti gyventojus į sprendimų priėmimą yra viena iš temų, keliančių itin aštrias diskusijas Lietuvoje. Šios temos yra UBC konferencijos dėmesio centre. 

Baltijos miestų atstovus suburiančioje konferencijoje vyko Kultūros planavimui skirtas renginys, inicijuotas Danijos kultūros instituto bendradarbiaujant su Kauno menininkų namais ir su VGTU KIF. Pristatymai, diskusija bei kultūrinių resursų kartografavimo dirbtuvės buvo organizuoti siekiant pasidalinti ir aptarti kūrybinių iniciatyvų vaidmenį kuriant palankesnes gyvenimo ir bendradarbiavimo sąlygas Baltijos jūros regiono miestuose. Tarp pranešėjų ir diskusijų dalyvių – Danijos kultūros instituto Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje vadovas Simon Drewsen Holmberg, Baltijos jūros kultūros centro kuratorė Aleksandra Grzonkowska iš Gdansko, pastatų ir kvartalų gaivintojas Jāzeps Bikše iš organizacijos „Free Riga“; kultūros aktyvistas ir urbanistas bei vienas iš festivalio „Komēta“ komandors narių Jānis Ķīnasts, Rygos savivaldybės Miesto plėtros departamento architektas Guntars Ruskuls. 

Pasak diskusijų moderatorės VGTU KIF dėstytojos doc. dr. Jekaterinos Lavrinec, šis renginys subūrė projekto „Kultūros planavimas kaip miesto socialinių inovacijų metodas“ partnerius, kurie savo praktikoje derina kūrybiškumą ir strateginį  mąstymą: „Kultūrinių iniciatyvų keliami teigiami socialiniai pokyčiai yra tik vienas iš argumentų, kodėl miestams reikalingas kultūrinis planavimas. Funkcijų įvairovė kvartaluose, rajonuose yra vienas svarbiausių gyvenimo kokybės kriterijų. Kultūros funkcijos neturi koncentruotis vien centre, senamiestyje: jos turi būti lengvai pasiekiamos“.

VGTU KIF kartu su partneriais iš Lenkijos, Latvijos, Švedijos, Danijos, Rusijos, Norvegijos ir Suomijos vykdo projektą „Kultūros planavimas kaip miesto socialinių inovacijų metodas“ nuo 2019 iki 2021 metų. 

VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto vykdomu projektu „Cultural Planning as method for urban social innovation (Kultūrinis planavimas kaip miesto socialinių inovacijų įrankis)“, santrumpa UrbCulturalPlanning, siekiama ištirti ir įdiegti kūrybines metodikas, skirtas įtraukiam kaimynijų vystymui, sukurti sąlygas gyventojams ir institucijų atstovams suformuoti ir taikyti kultūrinio planavimo metodus. Tokiu būdu stiprinamas Baltijos jūros regiono valstybinių institucijų, gyventojų ir vietos NVO bendradarbiavimas. Tarptautinis projektas jungia 14 projekto partnerių ir 35 asocijuotas organizacijas 8 šalyse.
Projektas finansuojamas Interreg Baltic Sea Region programos lėšomis. 
Projekto trukmė: 2019 m. sausis – 2021 m. birželis.
Biudžetas: 2,53 mln. eurų.
Daugiau apie projektą skaitykite čia ir čia.

UBC puslapis: http://ubc.net/content/culture-catalyst-cities-development
Renginio galerija: https://www.flickr.com/photos/140292678@N08/albums/72157711531666636