Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centras
Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centro naujienos
Pristatyta VGTU profesoriaus Remigijaus Venckaus fotografijų paroda „Etiopijos kelias“

2019-03-18
Pristatyta VGTU profesoriaus Remigijaus Venckaus fotografijų paroda „Etiopijos kelias“
Kovo 14 d. Kėdainiuose esančiame daugiakultūriniame centre pristatyta šalyje gerai žinomo medijų menininko ir kritiko, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus fotografijų paroda „Etiopijos kelias“. Ši paroda įtraukta į muziejaus vertybių archyvą ir yra Lietuvos Švietimo istorijos muziejaus eksponatų dalis.
Dešimt dienų Afrikoje
Dokumentinių fotografijų ciklą menininkas kūrė praėjusių metų sausį dešimt dienų vykusios kelionės su artimaisiais po Afrikos valstybę – Etiopiją – metu.
Parodos autorius ir jo giminaičiai kartu praleido kelias naktis Etiopijos sostinėje. Po to jie keliavo neįprastai vaizdingu savanos kraštovaizdžiu. Kelionėje lydėję vietiniai žmonės parodė netipiškos Etiopijos kraštovaizdį, dalijosi informacija apie kasdienio gyvenimo ypatumus, tradicijas, rutiną, augančią Kinijos kapitalizmo invaziją, vietinių gyvenimą išgyventi neturtinėje aplinkoje ir apie politinę situaciją, susijusią su etniniais konfliktais.
Prarastos istorijos laikais
Kūrėją labiausiai stebino Etiopijos kontrastai, susiję su žmonių materialine padėtimi ir elgesiu.
„Šalyje galima išvysti žmones, kurie vis dar gyvena nepažintos ir prarastos istorijos laikais. Jie vis dar gano karves, keliauja kinkydami asiliukus, šeimyninius santykius puoselėja moliniuose nameliuose ir vaikšto basakojai galėdami deklaruoti tik savo nuoširdų tikėjimą į Dievą. Etiopijoje galima sutikti žmones, kurie savo laimę įvardija teigdami: aš vis dar esu laimingas, nes manimi rūpinasi Dievas! Žmonių tikėjimas buvo pagrindinė priežastis, kodėl fotografavau besišypsančių vaikų, moterų ir senolių veidus“, – pasakoja prof. dr. R. Venckus.
Vaikai, augantys tam, kad išliktų
Apie tai jis samprotauja: „Kai po kelionės įspūdžių užmerkdavau akis aš tik labai trumpam prisimindavau besišypsančius žmones. Akimirksniu iškildavo purvinų ir vargstančių vaikų vaizdiniai. Prisimindavau akimirkas, kaip jie kaulydavo pinigų arba prašydavo saldainių. Vieni jų grobdavo saldainius iš mano rankų ir pasileisdavo bėgti, kiti pradėdavo su manimi kalbėti ir akimirksniu pastebėdavau kaip aplinkui ima daugėti vietinių interesantų. Aš vis dar svarstau apie tai, kaip vaikai auga šiuolaikiniame pasaulyje, mokydamiesi tik išlikti, bet nekurti savojo gyvenimų ir aplinkinių gerovės. Būtent tai graudina mano širdį net ir tuomet kai suprantu jog tikėjimas yra vienintelė priemonė suvaldyti Etiopijos vargšų populiaciją. Ir, visgi, o kas jiems yra duota daugiau, nei tikėjimas?“
Gyvenimai – šalia gatvių ir kelių
Europiečiams keliauti vieniems po Etiopiją yra didelis ir pavojingas iššūkis. Dažniausiai jiems tenka pasirinkti, ar keliaujant likti saugiai automobilyje, ar vis tik išlipti ir pasivaikščioti vietinių gyvenviečių skersgatviais. Kadangi žmonių gyvenimai vyksta šalia gatvių, skersgatvių ir greitkelių, tad keliaujantis išlavinto žvilgsnio menininkas gali pastebėti labai daug ir įvairių kasdienybės ritualų.
Dėl šios priežasties prof. dr. R. Venckus savo fotografijų ciklą ir pavadino „Etiopijos kelias“. Jo siūlomą pavadinimą taip pat galima suvokti ir kaip metaforą, kvestionuojančią šalies raidą, vietinių žmonių gyvenimo ritualus ir menininko santykį su nauja, nepažįstama, bet stebinančiai žavinga Etiopija.
Pažinimas pasaulio – pažinimas savęs
Savo kelionę prof. dr. R. Venckus reziumuoja asmeninėmis įžvalgomis. „Keliavimas man yra labai svarbus reiškinys. Jis praplečia mano akiratį. Kiekviena kelionė į skirtingą šalį patikrina mano santykį su nuosava gyvenamąja vieta, laiku ir erdve. Kuo toliau ir ilgiau aš keliauju, tuo labiau pradedu suprasti miestą, kuriame aš gyvenu, ir iš naujo perkonstruoju savo ryšius su konkrečia savo gyvenamąja bendruomene. Kiekviena kelionė lemia visiškai kitokias mano reakcijas ir priverčia savo inspiracijas skleisti aplinkiniams naujose meno kūrinių kolekcijose. Taip aš mobilizuoju visus savo receptorius, leidžiančius patirti pačius įvairiausius kontrastus ir juos reflektuoti vienu metu kultūros kritikos ir meno kalboje.“
Parodą „Etiopijos kelias“ Kėdainių daugiakultūriniame centre galima apžiūrėti iki balandžio 10 dienos.
Dešimt dienų Afrikoje
Dokumentinių fotografijų ciklą menininkas kūrė praėjusių metų sausį dešimt dienų vykusios kelionės su artimaisiais po Afrikos valstybę – Etiopiją – metu.
Parodos autorius ir jo giminaičiai kartu praleido kelias naktis Etiopijos sostinėje. Po to jie keliavo neįprastai vaizdingu savanos kraštovaizdžiu. Kelionėje lydėję vietiniai žmonės parodė netipiškos Etiopijos kraštovaizdį, dalijosi informacija apie kasdienio gyvenimo ypatumus, tradicijas, rutiną, augančią Kinijos kapitalizmo invaziją, vietinių gyvenimą išgyventi neturtinėje aplinkoje ir apie politinę situaciją, susijusią su etniniais konfliktais.
Prarastos istorijos laikais
Kūrėją labiausiai stebino Etiopijos kontrastai, susiję su žmonių materialine padėtimi ir elgesiu.
„Šalyje galima išvysti žmones, kurie vis dar gyvena nepažintos ir prarastos istorijos laikais. Jie vis dar gano karves, keliauja kinkydami asiliukus, šeimyninius santykius puoselėja moliniuose nameliuose ir vaikšto basakojai galėdami deklaruoti tik savo nuoširdų tikėjimą į Dievą. Etiopijoje galima sutikti žmones, kurie savo laimę įvardija teigdami: aš vis dar esu laimingas, nes manimi rūpinasi Dievas! Žmonių tikėjimas buvo pagrindinė priežastis, kodėl fotografavau besišypsančių vaikų, moterų ir senolių veidus“, – pasakoja prof. dr. R. Venckus.
Vaikai, augantys tam, kad išliktų
Apie tai jis samprotauja: „Kai po kelionės įspūdžių užmerkdavau akis aš tik labai trumpam prisimindavau besišypsančius žmones. Akimirksniu iškildavo purvinų ir vargstančių vaikų vaizdiniai. Prisimindavau akimirkas, kaip jie kaulydavo pinigų arba prašydavo saldainių. Vieni jų grobdavo saldainius iš mano rankų ir pasileisdavo bėgti, kiti pradėdavo su manimi kalbėti ir akimirksniu pastebėdavau kaip aplinkui ima daugėti vietinių interesantų. Aš vis dar svarstau apie tai, kaip vaikai auga šiuolaikiniame pasaulyje, mokydamiesi tik išlikti, bet nekurti savojo gyvenimų ir aplinkinių gerovės. Būtent tai graudina mano širdį net ir tuomet kai suprantu jog tikėjimas yra vienintelė priemonė suvaldyti Etiopijos vargšų populiaciją. Ir, visgi, o kas jiems yra duota daugiau, nei tikėjimas?“
Gyvenimai – šalia gatvių ir kelių
Europiečiams keliauti vieniems po Etiopiją yra didelis ir pavojingas iššūkis. Dažniausiai jiems tenka pasirinkti, ar keliaujant likti saugiai automobilyje, ar vis tik išlipti ir pasivaikščioti vietinių gyvenviečių skersgatviais. Kadangi žmonių gyvenimai vyksta šalia gatvių, skersgatvių ir greitkelių, tad keliaujantis išlavinto žvilgsnio menininkas gali pastebėti labai daug ir įvairių kasdienybės ritualų.
Dėl šios priežasties prof. dr. R. Venckus savo fotografijų ciklą ir pavadino „Etiopijos kelias“. Jo siūlomą pavadinimą taip pat galima suvokti ir kaip metaforą, kvestionuojančią šalies raidą, vietinių žmonių gyvenimo ritualus ir menininko santykį su nauja, nepažįstama, bet stebinančiai žavinga Etiopija.
Pažinimas pasaulio – pažinimas savęs
Savo kelionę prof. dr. R. Venckus reziumuoja asmeninėmis įžvalgomis. „Keliavimas man yra labai svarbus reiškinys. Jis praplečia mano akiratį. Kiekviena kelionė į skirtingą šalį patikrina mano santykį su nuosava gyvenamąja vieta, laiku ir erdve. Kuo toliau ir ilgiau aš keliauju, tuo labiau pradedu suprasti miestą, kuriame aš gyvenu, ir iš naujo perkonstruoju savo ryšius su konkrečia savo gyvenamąja bendruomene. Kiekviena kelionė lemia visiškai kitokias mano reakcijas ir priverčia savo inspiracijas skleisti aplinkiniams naujose meno kūrinių kolekcijose. Taip aš mobilizuoju visus savo receptorius, leidžiančius patirti pačius įvairiausius kontrastus ir juos reflektuoti vienu metu kultūros kritikos ir meno kalboje.“
Parodą „Etiopijos kelias“ Kėdainių daugiakultūriniame centre galima apžiūrėti iki balandžio 10 dienos.