Š. m. birželio 18 d. VGTU bibliotekos direktorė Ingrida Kasperaitienė ir Vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėja Liana Dijokienė dalyvavo Lietuvos mokslų akademijoje vykusiame Lietuvos Respublikos Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos organizuotame seminare ,,Išvengiant plagiato, arba ką gali padaryti bibliotekininkai?“ (Avoiding plagiarism – what can librarians do?”), skirtame bibliotekininkams, informacinių duomenų bazių / sistemų specialistams.

Seminare, kurį vedė dr. Oliver Trevisiol ir Ansgar Schäfer iš Konstanzos universiteto (Vokietija) dalyvavo virš 30 Lietuvos mokslo ir studijų institucijų atstovų.

Seminaro metu buvo diskutuojama apie tai, kad reikalingos ne tik institucinės, bet ir nacionalinės tvarkos, kurios reglamentuotų teksto sutapties nustatymus ir procedūras. Teisiškai turėtų būti apibrėžiama, kokių veiksmų akademinė institucija turėtų imtis plagiato nustatymo atveju, kaip būtų elgiamasi su plagiatu pripažintais leidiniais, kokios žymos (įspėjančios, jog leidinys yra nuplagijuotas) turėtų būti įrašomos bibliotekinių sistemų metaduomenyse, kokiose saugyklose turėtų būti saugomas leidinys, kokiais atvejais ir ar gali skaitytojai juo naudotis.

Konstanzos universiteto atstovai akcentavo, jog efektyviausias būdas pagerinti akademinių rašto darbų kokybę yra mokymų ir edukacinių užsiėmimų apie akademinį sąžiningumą bei teisingą naudojamos literatūros citavimą ir sutapties prevenciją organizavimas, įtraukiat juos į studijų programas. Šią sėkmingą praktiką taiko dauguma Europos universitetų. Tokiu būdu studentai yra sistemingai informuojami apie teksto sutapties priežastis ir svarbą bei priežastis, kodėl turi būti vengiama plagiato.

Vokietijoje, kaip ir daugelyje kitų Europos universitetų, plagiato patikros sistemos yra naudojamos prevenciniais tikslais, siekiant kurti aukšto lygio akademinę kultūrą, ugdyti ir šviesti studentus, o ne plagiato atvejams nustatyti ir bausminėms procedūroms inicijuoti.

Kaip esminiai plagiato patikros sistemų funkciniai privalumai, renkantis tinkamą sutapties nustatymo įrankį, buvo paminėtas kalbinis pagrindas, rašto darbų nearchyvavimo principas, kuomet darbų nereikia kelti į kitas sistemas bei tikrinti rašto darbus ne tik su duomenų bazėse esančiais dokumentais, bet ir su laisvai internete randamais pilnais tekstais.

Konstanzos universiteto atstovai akcentavo, jog plagiato patikros sistemos yra puikus įrankis, padedantis rašto darbų vadovams operatyviai identifikuoti problemines darbo vietas, vedantis tiesiai į šaltinį su kuriuo rašto darbas sutampa, tačiau gilesniam sutapties atvejų išanalizavimui visgi turi dalyvauti ir konkrečios mokslo srities ekspertas ar darbo vadovas, kuris giliau analizuoja sutapimo atvejus bei padeda autoriui parašyti kokybišką darbą.

Kolegos iš Vokietijos pasidalino tarptautine praktika, kuri byloja, kad bibliotekos yra svarbi grandis universitetuose, padedanti užtikrinti plagiato patikros proceso sėkmę. Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria nereta užsienio organizacija, yra kokybiško patikros įrankio prenumerata, technologiniai-inžineriniai mokslo darbai (formulės, kodai), bendruomenės mokymo modelis, kurio pagalba galima būtų pasiekti pasyviausius studijų proceso dalyvius, stoka.

Dr. Oliver Trevisiol teigimu, vienas iš pagrindinių Lietuvos universitetų tikslų turėtų būti strategijos sukūrimas, kuri užtikrintų sėkmingus sutapties prevencijos principus. Konstanzos universiteto atstovai paminėjo, kad pirmiausia turėtų būti buriama grupė suinteresuotų bendruomenės narių, kurie galėtų pradėti diskusijas.