Kaip ir kasmet, gruodį pasirodęs Lietuvos švietimo sistemą apžvelgiantis žurnalas „Reitingai“ surikiavo universitetus į geriausiųjų eilę pagal atskiras sritis bei kryptis. Atskirai įvertintos bakalauro ir magistro studijų programos. 

Bakalauro studijų pakopoje Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), kaip geriausias, vertintas net 8 studijų kryptyse (2017 m. – 10, bet reikėtų atkreipti dėmesį, kad nebeliko bendrosios inžinerijos krypties vertinimo). Kaip ir praėjusiais metais VGTU išliko pirmas statybos inžinerijos, energijos inžinerijos, aeronautikos inžinerijos, sausumos transporto inžinerijos, mechanikos inžinerijos, aplinkos inžinerijos, architektūros kryptyse. Šiemet į pirmą vietą VGTU pakilo bioinžinerijos kryptyje. Reitinge į aukštesnes vietas VGTU pakilo ir taikomosios matematikos, informatikos, ekonomikos, vadybos, verslo ir komunikacijos kryptyse.

Magistro studijų pakopoje VGTU pirmauja net 10 krypčių (pernai buvo 7). Tai – statybos inžinerija, elektronikos ir elektros inžinerija, aeronautikos inžinerija, sausumos transporto inžinerija, mechanikos inžinerija, aplinkos inžinerija, architektūra. Šiemet universitetas į pirmą vietą pakilo informatikos inžinerijos, gamybos inžinerijos ir biotechnologijos kryptyse. Aukštesnėse vietose atsidūrė medžiagų technologijų, komunikacijos bei finansų kryptys.

Vertinant universitetų studentų parengimo kokybę, svarbiausiu vertinimo kriterijumi tapo tai, kiek darbdavius tenkina į darbo rinką įsiliejančių kiekvieno universiteto konkrečios krypties absolventų parengimo kokybė. Tam tikslui apklausti 2194 darbdaviai iš visų šalies regionų bei visų ūkio šakų, taip pat ir iš viešojo sektoriaus. Darbdavių nuomonė sudarė 30 nuošimčių viso reitingo svorio. Dar 10 taškų iš 100 buvo atiduota realiam darbdavių elgesiui, t. y. kaip kiekvieno universiteto konkrečios studijų krypties absolventams sekasi įsidarbinti ir kiek jie uždirba. Kitas svarbus vertinimo kriterijus – kaip sekėsi įsidarbinti konkrečios studijų krypties 2012–2016 m. laidų alumnams ir kokius atlyginimus jie gauna. Taip pat vertintas 2018 m. vasarą priimtų studijuoti pirmakursių balo vidurkis, su kokiu žemiausiu balu jaunuoliai buvo priimti į konkrečią studijų kryptį ir kiek geriausių abiturientų pasirinko konkrečios krypties studijas.

Vertinant antrosios pakopos (magistrantų) rengimą buvo svarbu sužinoti ne tik darbdavių nuomonę, absolventų įsidarbinimą bei gaunamą atlyginimą, bet ir kiekvieno konkretaus universiteto konkrečios krypties mokslo lygį. Vertinant universitetų moksliškumą buvo remtasi Lietuvos mokslų tarybos atliktu universitetų mokslo veiklos 2016 ir 2017 m. ekspertiniu vertinimu. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kiek kiekvienas universitetas kiekvienoje kryptyje turi doktorantūros teisių ir kiek valstybės finansuojamų doktorantūros vietų.

„Reitingai“ – analitinis švietimo ir aukštojo mokslo žurnalas, kokybiniais pjūviais analizuojantis ir pateikiantis išsamius visų švietimo ir aukštojo mokslo institucijų tyrimus bei reitingus.