Šį pavasarį, gegužės 2 d, Architektūros fakulteto dekanas Liutauras Nekrošius, Architektūros pagrindų, teorijos ir dailės katedros vedėja Edita Riaubienė drauge su doktorantėmis Grėte Brukštute ir Dalia Traškinaite kuravo kūrybines dirbtuves Šiaulių Didždvario gimnazijos moksleiviams. Šio įvykio tikslas buvo supažindinti moksleivius ir leisti jiems geriau suprasti, kaip veikia erdvė, kurios kūrėjai yra pati mokyklos bendruomenė, o architektai gali būti tik ta grandis, kuri padeda sudėti taškus ir norus paversti realybe. O kad tikslas būtų pasiektas, moksleiviai turi patirti, suvokti ir įgyti kompetencijų, kurios leistų erdvės vartotojams keisti turimą aplinką nauja. Moksleiviams buvo siūloma į jau turimą situaciją pažiūrėti kiek kitokiu kampu ir atsakyti į klausimus: kaip erdvė veikia, kokias galimybes ji teikia, kaip galima ją pertvarkyti, kad ji įgautų naujos kokybės požymių. Atskleidus visas šias savybes, galima įgyti nedidelę architekto kompetencijos dalį, nes toks būdas, kada į projektavimo procesą įtraukiami bendruomenės nariai plačiai taikomas kitų šalių praktikoje ir taip geriausiai išsiaiškinama, kokios erdvės yra tinkamiausios pakitusiems ir vis dar besikeičiantiems ugdymosi poreikiams tenkinti. 

Intensyvių, tris valandas trukusių kūrybinių dirbtuvių dalyviai buvo burtų keliu suskirstyti  į keturias grupes pagal mokymosi dalykus. Pirmoji grupė susidarė iš matematikos, lietuvių ir kitų užsienio kalbų, antroji – dailės, technologijų, muzikos, kūno kultūros, trečioji – biologijos, fizikos, chemijos, informacinių technologijų ir paskutinioji – tikybos, etikos, pilietinio ugdymo, geografijos ir istorijos dalykų. Toks dalykinių grupių išskyrimas leido moksleiviams išsigryninti ugdymo-(si) poreikius ir atsakyti į klausimus: kaip vyksta šių dalykų pamokos, kokie mokymo metodai yra taikomi jose ir kokiu nauju būdu galėtų būti mokomasi, ką reikėtų keisti kiekvieno dalyko mokymosi metoduose ir kaip tie metodai galėtų būti naujai taikomi netradicinėse erdvėse ar įprastose klasėse. Kiekvienoje grupelėje išsiaiškinę visus uždavinius, užfiksavę visus laukiamus rezultatus, žiūrėdami į mokyklos planus, atmetę visas klasių patalpas bei meninių kabinetų korpusą, moksleiviai ieškojo geriausiai vieno ar kito dalyko pamokoms tinkančios erdvės, kurią kiek pertvarkius galėtų vykti netradicinės pamokos. Visi jų pasirinkti variantai buvo fiksuojami ir jeigu buvo būtina pripiešiamos trūkstamos detalės, reikiama įranga. 

Įvykdžiusi užduotis, kiekviena grupė išsidėstė į tvarkaraščio vietas savo dalykines pamokas su pasiūlymais keisti mokymosi būdą ir rinktis netradicinę erdvę pamokai vykti. Moksleiviai siūlė edukacijai išnaudoti erdves ant laiptų, didesniuose koridoriaus praplatėjimuose, valgykloje, direktoriaus kabinete, mokyklos vidiniame kieme ir t.t. Visi rezultatai sugulė į plakatus ir į didelio formato mokyklos brėžinius, kur skirtingomis spalvomis pažymėtos vietos rodė tam tikrą alternatyvą rinktis, kur ir kokios pamokos galėtų vykti kitoje tam tikroje erdvėje. Manome, kad kiekvienas iš dalyvavusių kūrybinėse dirbtuvėse moksleivių įgijo sau tam tikros patirties ir kitoniško požiūrio ne tik į pačias (ne)tradicines pamokas, mokymosi būdus, bet ir į pačios mokyklos turimas bendrąsias erdves, kurios gali būti užpildytos ir veiktų ne tik pertraukų, bet ir pamokų metu. Džiaugiamės, kad moksleivių indėlis gali nesunkiai padėti keičiant tam tikras nusistovėjusias taisykles ir pačios mokyklos bendruomenės požiūrį į juos supančią architektūrinę erdvę.