Gynimų metu studentai neapsiribojo vien tik kompiuteriniu projektavimu ir brėžinių braižymu, bet kartu pristatė ir veikiančius Delta roboto ir Balansuojančio dviračio transporterio prototipus. Jų detalės buvo pagamintos Mechanikos inžinerijos katedros Mašinų ir technologijų mokomojoje laboratorijoje, taip pat atspausdintos 3D spausdintuvu. Visi darbai – nuo roboto programavimo iki detalių apdirbimo, spausdinimo ir gaminių surinkimo – buvo atlikti pačių absolventų.

 

Delta robotas yra sudarytas iš trijų svirčių, kurios šarnyrais sujungtos su nejudamu pagrindu. Pagrindinis tokių įrenginių ypatumas yra lygiagretainių naudojimas svirčių konstrukcijoje, dėl to galima išlaikyti nustatytą darbinės platformos su pritvirtintu prie jos įrankiu erdvinę padėtį. Dėl nedidelių svirčių masių, taip pat dėl to, kad svirčių pavaros pritvirtintos prie nejudamo pagrindo, judančios roboto dalys pasižymi maža inercija, o tai leidžia pasiekti didelius darbinės platformos greičius ir pagreičius. Tokio tipo robotai pritaikomi ten, kur reikalingi dideli greičiai ir maži poslinkiai, o veikiančios jėgos yra nedidelės. Dažnai jie naudojami pakuojant, rūšiuojant, taip pat transportuojant gaminius nedideliu atstumu.

 

Kitas pristatytas įrenginys – Balansuojantis dviratis transporteris – ekologiška, lengva ir kompaktiška, apie 20 km/val. greitį išvystanti miesto transporto priemonė vienam asmeniui. Ši kojų pedalais valdoma priemonė varoma dviem elektros varikliais ir gali būti pernešama laikant viena ranka. Ji neužima daug vietos, gali būti laikoma ir įkraunama biure darbo metu, didesniu atstumu pervežama kitu miesto transportu, metro ar autobusais. Idėja suprojektuoti ir pagaminti tokią priemonę K. Stasiūnui kilo susidūrus su miesto „kamščiais“ Švedijos sostinėje Stokholme, kur jis studijavo dalyvaudamas studentų mainų programoje.       

 

Praktinis baigiamųjų darbų projektų realizavimas reikalauja ne tik žymiai daugiau laiko, bet ir iššūkių – gamybos procese gali išaiškėti papildomi konstrukcijos trūkumai, susiję su gaminių technologiškumu ir gamybos išlaidomis. Nepaisant to, veikiantis prototipas leidžia geriau matyti visus konstrukcijos netobulumus, skatina diskutuoti apie eksploatacines gaminio savybes ir numatyti tolimesnes tobulinimo kryptis.

 

Tradicija ne tik projektuoti gaminius, bet ir gaminti jų prototipus atsirado ir tęsiasi tarp studentų, studijuojančių mechanikos inžineriją anglų kalba. Šias studijas dažniausiai pasirenka geriausi Mechanikos fakulteto studentai, kurie nebijo studijų užsienio kalba sunkumų. Jie taip pat aktyviau naudojasi mainų programomis, užsienio technine literatūra, dėl to lengviau suranda darbą, ypač užsienio kapitalo įmonėse, greitai jose adaptuojasi.  

 

P. Šlepiko ir K. Stasiūno baigiamieji darbai sulaukė didelio Bakalauro laipsnio suteikimo komisijos dėmesio ir aukščiausių įvertinimų. Komisijos pirmininkas UAB „Abplanalp Engineering“ technikos direktorius inž. Viktor Perfilov po gynimų sveikindamas studentus jų darbus pažymėjo kaip pavyzdinius: „Toks didelis studentų susidomėjimas mokslais ir aukšta motyvacija yra didžiausias apdovanojimas bet kokiam dėstytojų kolektyvui. Gerai būtų, kad tokie darbai ateityje taptų baigiamųjų darbų standartu Mechanikos inžinerijos katedroje“. Jis palinkėjo naujiems mechanikos inžinerijos bakalaurams nesustoti ir tęsti studijas magistrantūroje.

 

 

Straipsnį parengė:

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Mechanikos inžinerijos katedra