Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centras
Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centro naujienos
Kūrybinis mąstymas („Design thinking“) ir sprendimu grįstas idėjų generavimas startuoliams
2018-03-06
Kūrybinis mąstymas („Design thinking“) ir sprendimu grįstas idėjų generavimas startuoliams
„Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko“ inovacijų vadybininkas-konsultantas Laurynas Braškus, skaitė interaktyvią praktinę paskaitą – mokymus studentams, kurie studijuoja dalyką “Startuolių kūrimas” (angl. “Design Thinking for Start-ups”). Mokymų tema apėmė idėjų generavimo metodus ir įrankius kūrybiniam mąstymui skatinti. Praktinę paskaitą moderavo Lidija Kraujalienė, Verslo technologijų ir verslininkystės katedros lektorė (Verslo vadybos fakultetas).
Praktiniai mokymai buvo organizuoti „VGTU LinkMenų fabrike“, kur sukurta kūrybinė infrastruktūra studentams, akademiniam personalui ir verslui.
Inovacijų ekspertas L. Braškus, dirbantis inovacijų ir technologijų perdavimo aplinkoje jau daugiau nei 10 metų, paaiškino kaip veikia žmogaus smegenys, ir pasiūlė būdus paskatanti kūrybinį mąstymą. Įdomūs faktai, patvirtinti NASA tyrimais rodo, kad 98% vaikų yra kūrybiški, ir pateikia kūrybinius sprendimus esančiai problemai. Tie patys vaikai po 10 metų praranda kūrybinius gebėjimus besimokant mokyklose. Tyrimai parodė, kad vaikų kūrybiškumas smunka ir siekia tik 12%. Svarbu patvirtinti tendenciją, todėl kūrybiškumo tyrimas buvo atliktas su suaugusiais, ir tik 2% suaugusiųjų naudojo kūrybiškumo gebėjimus ieškant sprendimų problemoms spręsti.
Mes esame gimę su kūrybiniu genialumo potencialu, bet kai mes susiduriame su mokyklomis ir aukštosiomis mokyklomis, kūrybinis potencialas nyksta.
Kaip gauti kūrybinį rezultatą tarp ieškomų sprendimų ir kokie dalyviai turi būti įtraukti pagerinti kūrybinį procesą? Pagrindiniai ingredientai, reikalingi kūrybiniams sprendimams yra „kūrėjas“, „procesas“ ir „aplinka“. Ypač rekomenduojamas kūrėjo mąstymas „už dėžės ribų“. Nepaisant to, profesionaliai valdomas procesas kūrybiškai sprendžiant problemas žmonių grupėje yra kitas sėkmės veiksnys. Todėl p. Laurynas siūlo visada būti naujoje ir kūrybingoje erdvėje ir nevengti darbo vietų toliau nuo darbo, šeimos ar kitų pareigų. Būnant už šių kasdienių atsakomybių ribų, tai padeda užkurti kūrybiškumo variklį tarp žmonių (darbuotojų). Pavyzdžiui, nauja aplinka, ar kelionė skatina ir naujas idėjas.
Buvo pristatytos dvi skirtingos mąstymo strategijos: konvergentinė (susiliejanti, mato ribotą pasirinkimų skaičių) ir divergentinė (išsiskirianti, ieškantis daugiau pasirinkimų), kitaip dar atitinkamai vadinamos vertikalaus (ieškanti vieno logiško sprendimo) ir horizontalaus (priežasčių ir pasekmių kūrybinis mąstymas, nukrypstantis nuo normų) mąstymo. Kūrybinio mąstymo (angl. „design thinking“) metodas apima abu mąstymo procesus. Studentai turėjo galimybę susipažinti su kūrybinio mąstymo procesu ir metodu per praktinių užduočių kompleksą (angl. „work-shop“). Tai padėjo startuoliams praktiškai išbandyti „design thinking“ metodą, kurio naudojantis galima kurti sprendimais pagrįstas (angl. „solution based“) idėjas, taikant problemų sprendimo principą, prototipų kūrimo ir testavimo etapus. Naudojami šie kūrybinio mąstymo (angl. „design thinking“) etapai:
• Įsijausti (empatija) - suprasti žmogaus poreikius,
• Apibrėžti - pertvarkyti ir apibrėžti problemą žmonėms orientuotu būdu,
• Įsivaizduoti – sukurti kuo daugiau idėjų per minčių/idėjų sesijas,
• Prototipuoti – taikyti praktinį būdą (prototipui sukurti),
• Testuoti – išvystyti galutinį sprendimą apibrėžtai problemai spręsti.
Prieš kada nors ketinant identifikuoti problemą, norėdami kurti naujas idėjas, mes turime pirmiausia suprasti šią problemą, atlikdami išsamią aplinkos analizę. Todėl interaktyvios praktinės paskaitos metu studentai dirbo komandose su pasiūlytu objektu – stalu, ieškant naujų taikymo idėjų. Praktiškai taikė kūrybinio mąstymo etapus bei galiausiai trumpai pristatydami savo idėjas potencialiems klientams, iš kurių gavo atsiliepimus ir pasiūlymus kaip toliau tobulinti idėjas.
P. Laurynas pasiūlė mąstyti ir naudoti kūrybiškumą kaip asmeninį įgūdį. „Tai visada atrodo neįmanoma, kol tai nebus padaryta“, - Nelsonas Mandela.
Praktiniai mokymai buvo organizuoti „VGTU LinkMenų fabrike“, kur sukurta kūrybinė infrastruktūra studentams, akademiniam personalui ir verslui.
Inovacijų ekspertas L. Braškus, dirbantis inovacijų ir technologijų perdavimo aplinkoje jau daugiau nei 10 metų, paaiškino kaip veikia žmogaus smegenys, ir pasiūlė būdus paskatanti kūrybinį mąstymą. Įdomūs faktai, patvirtinti NASA tyrimais rodo, kad 98% vaikų yra kūrybiški, ir pateikia kūrybinius sprendimus esančiai problemai. Tie patys vaikai po 10 metų praranda kūrybinius gebėjimus besimokant mokyklose. Tyrimai parodė, kad vaikų kūrybiškumas smunka ir siekia tik 12%. Svarbu patvirtinti tendenciją, todėl kūrybiškumo tyrimas buvo atliktas su suaugusiais, ir tik 2% suaugusiųjų naudojo kūrybiškumo gebėjimus ieškant sprendimų problemoms spręsti.
Mes esame gimę su kūrybiniu genialumo potencialu, bet kai mes susiduriame su mokyklomis ir aukštosiomis mokyklomis, kūrybinis potencialas nyksta.
Kaip gauti kūrybinį rezultatą tarp ieškomų sprendimų ir kokie dalyviai turi būti įtraukti pagerinti kūrybinį procesą? Pagrindiniai ingredientai, reikalingi kūrybiniams sprendimams yra „kūrėjas“, „procesas“ ir „aplinka“. Ypač rekomenduojamas kūrėjo mąstymas „už dėžės ribų“. Nepaisant to, profesionaliai valdomas procesas kūrybiškai sprendžiant problemas žmonių grupėje yra kitas sėkmės veiksnys. Todėl p. Laurynas siūlo visada būti naujoje ir kūrybingoje erdvėje ir nevengti darbo vietų toliau nuo darbo, šeimos ar kitų pareigų. Būnant už šių kasdienių atsakomybių ribų, tai padeda užkurti kūrybiškumo variklį tarp žmonių (darbuotojų). Pavyzdžiui, nauja aplinka, ar kelionė skatina ir naujas idėjas.
Buvo pristatytos dvi skirtingos mąstymo strategijos: konvergentinė (susiliejanti, mato ribotą pasirinkimų skaičių) ir divergentinė (išsiskirianti, ieškantis daugiau pasirinkimų), kitaip dar atitinkamai vadinamos vertikalaus (ieškanti vieno logiško sprendimo) ir horizontalaus (priežasčių ir pasekmių kūrybinis mąstymas, nukrypstantis nuo normų) mąstymo. Kūrybinio mąstymo (angl. „design thinking“) metodas apima abu mąstymo procesus. Studentai turėjo galimybę susipažinti su kūrybinio mąstymo procesu ir metodu per praktinių užduočių kompleksą (angl. „work-shop“). Tai padėjo startuoliams praktiškai išbandyti „design thinking“ metodą, kurio naudojantis galima kurti sprendimais pagrįstas (angl. „solution based“) idėjas, taikant problemų sprendimo principą, prototipų kūrimo ir testavimo etapus. Naudojami šie kūrybinio mąstymo (angl. „design thinking“) etapai:
• Įsijausti (empatija) - suprasti žmogaus poreikius,
• Apibrėžti - pertvarkyti ir apibrėžti problemą žmonėms orientuotu būdu,
• Įsivaizduoti – sukurti kuo daugiau idėjų per minčių/idėjų sesijas,
• Prototipuoti – taikyti praktinį būdą (prototipui sukurti),
• Testuoti – išvystyti galutinį sprendimą apibrėžtai problemai spręsti.
Prieš kada nors ketinant identifikuoti problemą, norėdami kurti naujas idėjas, mes turime pirmiausia suprasti šią problemą, atlikdami išsamią aplinkos analizę. Todėl interaktyvios praktinės paskaitos metu studentai dirbo komandose su pasiūlytu objektu – stalu, ieškant naujų taikymo idėjų. Praktiškai taikė kūrybinio mąstymo etapus bei galiausiai trumpai pristatydami savo idėjas potencialiems klientams, iš kurių gavo atsiliepimus ir pasiūlymus kaip toliau tobulinti idėjas.
P. Laurynas pasiūlė mąstyti ir naudoti kūrybiškumą kaip asmeninį įgūdį. „Tai visada atrodo neįmanoma, kol tai nebus padaryta“, - Nelsonas Mandela.
