Pirmą kartą Lietuvos akademinėje terpėje susitiko mūsų šalies pramogų verslo praktikai, pramogų industrijų teoretikai ir studentai siekdami užmegzti dialogą tarp visų trijų grupių atstovų bei sutaikyti iki šiol išsiskyrusius jų lūkesčius ir interesus. Kartu tai buvo pirmasis bandymas suartinti tokias skirtingas veiklos rūšis kaip pramogų ir renginių organizavimas, pramogų ir žaidimų visuomenės tyrinėjimas, pramogų industrijų specialistų rengimas ir ugdymas.

 

Diskusijoje dalyvavo gausus būrys gerai žinomų pramogų verslo atstovų – muzikos ir pramogų festivalių Galapagai, Roko naktys, Bliuzo naktys organizatorius ir vadovas Algirdas Barniškis; žurnalistai, TV laidų prodiuseriai Saulius Bartkus, Kristupas Krivickas, Laurynas Šeškus; kino teatrų tinklo Forum Cinemas rinkodaros vadovas Dainius Beržinis; muzikantas, aktorius, muzikos prodiuseris Andrius Mamontovas; muzikos prodiuseriai ir muzikinių projektų organizatoriai Martynas Tyla ir Žilvinas Žusinas; renginių organizatorius ir vedėjas Jogaila Morkūnas.

 

Prie jų prisijungė pramogų industrijų teoretikai ir šios studijų programos disciplinų dėstytojai VGTU KIF doc. dr. Agnieška Juzefovič, VGTU Verslo vadybos fakulteto doc. dr. Rasa Levickaitė, Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius, fotografas, videomenininkas, menotyrininkas doc. dr. Remigijus Venckus.

 

Savaisiais motyvais, ateities tikslais bei profesinėmis ambicijomis pasidalijo ir pramogų industrijas studijuojantys VGTU KIF studentai, į diskusiją įsijungė ir šio renginio svečiai. Diskusiją vedė VGTU KIF lekt. Jovilė Barevičiūtė ir prof. dr. Tomas Kačerauskas. Renginį filmavo LRT Kultūros akademija.

 

Ši diskusija tapo iššūkiu pramogų industrijų teoretikams ir studentams. Pramogų industrijų atstovai išsakė savo požiūrį tiek dėl pramogų (ypač televizijos) verslo, tiek dėl galimo bendradarbiavimo. Teoretikai pasidalijo įžvalgomis apie pramogų istoriją, sampratas ir tendencijas.  Tiek vieni, tiek kiti sutarė, kad erudicija ir teorinis išsilavinimas – aktualus šių industrijų specialistų profesinis segmentas, tačiau nūdieniame tarptautiniame kontekste ypač svarbios ir praktinių, daugiausia technologinių bei vadybinių, įgūdžių reikalaujančios kompetencijos, pradedančiajam pramogininkui kone garantuojančios darbo vietą televizijos, radijo, kino, reklamos, muzikos ir joms artimose industrijose. Vis dėlto siaura specializacija Lietuvos pramogų pasaulyje vargiai įmanoma dėl nedidelės rinkos.

 

Tikėtina, kad tokie susitikimai vyks reguliariai ir prisidės tiek prie studijų programų gerinimo, tiek prie bendradarbiavimo ieškant praktikos ir darbo vietų VGTU studentams bei absolventams.