Prasidėjus intensyviam pasiruošimui egzaminams, didžioji dalis šalies moksleivių jau planuoja savo ateitį rinkdamiesi iš itin plataus studijų sąrašo Lietuvoje. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto prodekanė Skirmantė Mozūriūnaitė atsakė į aktualiausius klausimus, kylančius būsimiems architektams.

 

Svarbiausi įgūdžiai kiekvienam architektui – gebėjimas piešti, eskizavimas, idėjos atspindėjimas, tad išankstinis įdirbis šiose srityse stojantiesiems yra reikalingas. Savaime suprantama, jog jei architektas negeba piešti, jis neturi pagrindinio savo darbo įrankio, o be jo darbas šioje srityje neįmanomas. Tad pagrindinis dalykas, į kurį turėtų atsižvelgti stojantysis į architektūros specialybę – mokėjimas valdyti savo darbo įrankį. VGTU yra įkūręs jaunojo architekto ir dizainerio mokyklą, kuri leidžia moksleiviams pasitikrinti, ar jie turi reikiamus gabumus architektūros studijoms. O norint toliau sėkmingai studijuoti, būtina nuolat savo gabumus lavinti.

 

Architektūros studijas Lietuvoje siūlo ne vienas universitetas, tačiau VGTU šios krypties studijos apima tiek architektūros teoriją, tiek istoriją, tiek architektūros tūrius bei urbanistikos krypties studijas. Tokio plataus spektro architektūros studijas šalyje siūlo tik VGTU.

 

Labai sunku vertinti vieno fakulteto poziciją tarptautinėje erdvėje, nes dažniausiai reitinguojami ne atskiri fakultetai, o visas universitetas. Tačiau baigę bakalauro ar magistro architektūros studijas VGTU studentai išvažiuoja į užsienį ir yra išties gerai vertinami bei įvardijami kaip darbštūs, gabūs ir turintys daug žinių specialistai. Iš VGTU išleidžiami talentingi studentai, o tai išties svarbu šioje srityje.

 

Besimokydami VGTU Architektūros fakultete studentai gauna visus pagrindus dirbti įvairiose su architektūra susijusiose srityse, tad darbo pobūdžio mastai gali būti labai platūs. Mūsų studentai išsiskiria aukšta kvalifikacija ir gali dirbti tiek architektūroje, tiek miestų planavime, tiek su architektūriniu kraštovaizdžiu. Žinoma, neslepiamas ir faktas, kad konkurencija architektūros srityje Lietuvoje yra išties didelė. Kiekvienais metais vien VGTU išleidžia apie 80 architektūros bakalaurų ir apie 25 magistrus. Dalis šių studentų išvažiuoja mokytis toliau, siekti aukštesnės kvalifikacijos, tačiau kita dalis lieka čia, tad būtent šiems studentams ir tenka atlaikyti didžiąją konkurenciją Lietuvos rinkoje. Tačiau gabiems architektams nerimauti nėra ko – geriausi meistrai į savo komandas visuomet pasiima geriausius mokinius.

 

Sunku išskirti vieno studento darbą. Kiekvienais metais už baigiamuosius darbus bent 10 studentų gauna maksimalų vertinimą.Tai rodo, kad VGTU architektūros absolventai yra gabūs analitinėje dalyje, kurios reikalauja kiekvienas baigiamasis darbas. Tai dalis, kuri suteikia didelį svorį geriems architektūriniams sprendiniams. Taip pat baigiamieji darbai parodo ir studentų gabumus praktinėje – kūrybinėje dalyje, tad visi baigiamieji darbai, įvertinti aukščiausiais balais, galėtų būti įvardinti kaip pavyzdiniai.

 

Tik įstojus pradedama mokytis architektūros grafikos pagrindų ir kompozicijos. Kiek vėliau pereinama prie miesto planavimo pagrindų, pavyzdžiui, rekreacinio komplekso kūrimas yra lyg studentų įžengimas į urbanistikos sritį. Vėliau mokomasi visuomeninių daugiabučių, visuomeninių pastatų, miestelio plėtros projektų, urbanistinio komplekso regeneracijos miesto centrinėje dalyje ir begalės kitų programos komponentų, padedančių įsisavinti architektūros pagrindus.

 

Taip. Piešimas rankomis ir eskizavimas yra pagrindinis architekto įrankis.

 

Problemų yra labai daug, pradedant nuo įstatyminės bazės, baigiant užsakovais. Manau, jog problemų kiekis priklauso nuo paties objekto – kokioje aplinkoje, kurioje savivaldybėje jis projektuojamas. Kadangi mūsų įstatyminė bazė nėra labai lanksti, architektas turi parodyti savo meistriškumą ir išspręsti visus iškilusius sunkumus.

 

VGTU turi nemažai partnerių, tarp kurių yra ir užsienio universitetų, ir įvairių projektavimo bei statybos įmonių. Taip pat dalis VGTU absolventų tampa mūsų socialiniais partneriais ir dalyvauja peržiūrose. Kaip kviestiniai išoriniai stebėtojai jie dažnai apsilanko įvertinti studijų kokybės, programų atitikimo dabartinei rinkos paklausai, ištirti modulius pagal rinkos poreikius. Vienas iš pagrindinių tokių asmenų – VGTU absolventas Algirdas Kaušpėdas, mielai dalyvaujantis peržiūrų fakultete metu, jis padeda vertinti studentus nuo pirmo kurso iki pat baigiamųjų projektų.

 

Architekto paklausa visuomet priklauso nuo besivystančios ekonomikos, ji labai jautriai reaguoja į ekonomikos svyravimo krizes. 2008-2011 metų krizės metu buvo akivaizdu, jog darbo rinka labai susitraukė, architektų paklausa smarkiai sumažėjo. Įstojus į Europos Sąjungą atsivėrė durys į visus Europos universitetus, tad gan sunku išvesti tikslų statistinį vertinimą, juk automatiškai padidėjo studentų migracija. Lietuvos jaunuoliai yra labai gabūs ir žingeidūs, baigę mokyklas gauna itin aukštus įvertinimus,tad geriausius moksleivius bandome privilioti ne tik mes, bet ir visos Europos ar pasaulio universitetai, o tai daro didžiausią įtaką studentų skaičiaus kaitai.