Vieną rytą į mano elektroninį paštą atskriejo neįprastas laiškas. Rašė Tokijo Showa moterų universiteto (angl. Showa Women's University) Tarptautinės kultūros instituto direktorė profesorė Sonoko Shima dėl ją sudominusio mano apžvalginio straipsnio ,,Lietuvos geležinkeliai: nuo carinės Rusijos iki Rail Balticos‘‘ (angl. Railways in Lithuania: from Tsarit Russia to Rail Baltica), išspausdinto 2021 m. ,,Transport‘‘ žurnale (https://doi.org/10.3846/transport.2021.16086). Nors šiuo straipsniu domėjosi Lietuvos žurnalistai bei Šeduvos žydų istorijos muziejus „Dingęs štetlas“, visgi laiškas iš Tekančios Saulės šalies buvo be galo maloni staigmena. Profesorė rašė, kad domisi Baltijos šalimis, jų istorija. Ruošėsi netrukus keliauti į Vilnių ir Rygą. Pasiūlė susitikti ir pasikalbėti.

Paraginta Transporto inžinerijos fakulteto dekano prof. dr. Olego Prentkovskio, pakviečiau profesorę Sonoko Shimą apsilankyti mūsų fakultete. Ir ji atvyko!!! Po trumpos pažinties bei apsikeitimo dovanėlėmis, profesorė išskleidė ant stalo Lietuvos žemėlapį. Kiekvieną kart jai bakstelėjus į jį, man, fakulteto dekanui, studijų ir tarptautiškumo prodekanui prof. dr. Edgar Sokolovskij bei fakulteto komunikacijos vadybininkui Dominykui Eičinui teko prisiminti ne tik Lietuvos miestų, bet ir geležinkelių stočių istorijas. Išraudę vos spėjome atsakinėti į profesorės Sonoko Shima klausimus ne tik apie didžiuosius Lietuvos miestus, tokius kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda ar Panevėžys. Ji teiravosi apie Druskininkus ir Trakus, Marijampolę ir Kybartus. Ją domino pirmųjų geležinkelių tiesyba Lietuvoje, susijusi su Liepojos–Jurbarko ir Sankt-Peterburgo–Varšuvos linijomis. Taip pat carinėje Rusijoje buvusios aukščiausios klasės Lentvario bei Virbalio (tuomet Veržbolovo) stotys. Profesorei buvo smalsu, kaip Rusijos imperijos laikais caras traukiniu nukeliaudavo į Europą, jeigu iš vienos stoties pusės buvo rusiškosios (1524 mm), iš kitos – europinės (1435 mm) vėžės geležinkelio bėgiai. Papasakojome jai koks įspūdingas buvo Veržbolovo stoties pastatas. Jame buvo įrengtas garažas, kuriame laikytas asmeninis prabangus caro traukinys, laukiantis kol valdovas sumanys pasivažinėti po Europą. Profesorė šypsojosi išgirdusi, kad tų laikų Rusijos spaudoje europinė vėžė niekinamai buvo vadinama „petnešomis, permestomis per Veržbolovo“. Sonoko Shima domėjosi ir šiuolaikiniu geležinkelio transporto projektu Rail Baltica, kuris turėtų integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Teiravosi manęs, ar geležinkelis man įdomesnis iš techninės, ar iš istorinės pusės.

Mums rūpėjo sužinoti, kas paskatino profesorę domėtis Baltijos šalimis, jų istorija. Ji papasakojo, kad jos tėvas domėjosi Vokietija. Profesorės Sonoko Shima mokslinių tyrimų sritis yra tarptautiniai santykiai išorinių Europos Sąjungos sienų zonoje – „Kokybinė Europos Sąjungos valdymo transformacija ir regioninis bendradarbiavimas Baltijos šalyse: Rail Baltica projektas. Ji yra apdovanota IV laipsnio Pripažinimo Kryžiumi. Tai yra Latvijos valstybinis apdovanojimas, įteikiamas už ypatingus valstybinius, visuomeninius ir kultūrinius nuopelnus mokslo, sporto ir švietimo srityse. Pripažinimo Kryžiaus moto – „Už sąžiningus žmones“.

Pabaigoje vizito fakulteto dekanas Olegas Prentkovskis pristatė profesorei Sonoko Shima fakulteto studijų, mokslo ir studentų veiklas. Profesorė atidžiai peržiūrėjo vaizdo įrašus, kuriuose pristatytos minėtos veiklos.

Džiaugiamės Tolimųjų Rytų šalies – Japonijos mokslininkės vizitu mūsų fakultete, jos dėmesiu Lietuvai bei, rodos, sėkmingai mūsų išlaikytu „egzaminu“.


Tekstą parengė Transporto inžinerijos fakulteto Mobiliųjų mašinų ir geležinkelių katedros docentė doc. dr. Lijana Maskeliūnaitė.