Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centras
Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centro naujienos
Įvyko antrasis Lietuvos akademinių bibliotekų praktinių patirčių seminaras

2019-05-03
Įvyko antrasis Lietuvos akademinių bibliotekų praktinių patirčių seminaras
Balandžio pabaigoje Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės „Ateik – sužinok ir išmok“ proga Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) bibliotekoje vyko antrasis Lietuvos akademinių bibliotekų praktinių patirčių seminaras.
2017–2018 m. buvo vykdomas Lietuvos bibliotekų fondo valdymo efektyvumo tyrimas, kurio užsakovas Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija ir kuriuo buvo siekiama sudaryti sąlygas vieningų kriterijų pagrindu efektyviai valdyti Lietuvos bibliotekų informacijos išteklių fondą, įvardyti bibliotekų informacijos išteklių valdymo problemas ir, pagal galimybes, šalinti trūkumus. Vykdyto tyrimo apžvalgomis dalinosi tyrimo darbo grupės vadovė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė dr. D. Janavičienė ir tyrimo darbo grupės narė, Kauno kolegijos Bibliotekos ir informacijos išteklių centro vadovė dr. L. Šarlauskienė.
„Esminės atskleistos tendencijos rodo, kad bendrai Lietuvos bibliotekose didėja el. dokumentų kiekiai ir el. dokumentų naudojimas, tačiau tai vyksta neproporcingai pagal sektorius. El. dokumentų kiekiai ir jų panaudojimas didėja į mokslui ir studijoms reikalingų informacijos išteklių komplektavimą orientuotose bibliotekose. Tačiau ši tendencija žymiai silpnesnė viešosiose ir mokyklų bibliotekose. Bendrai Lietuvos bibliotekose mažėja tradicinėse laikmenose fiksuotų dokumentų kiekis, kaip ir mažėja tokių dokumentų panaudojimas“, – kalbėjo dr. D. Janavičienė.
Dideli sukauptų duomenų kiekiai, jų analizė, apdorojimas bei tikslingas panaudojimas tolesniuose procesuose tampa didele problema. VGTU bibliotekos direktorės pavaduotoja V. Plauškaitė ir Mokymų ir informacijos sklaidos vyr. specialistas V. Pozlevič savo pranešime pristatė VGTU bibliotekos (bendradarbiaujant kartu su VGTU Informacinių technologijų centru ir CGI Lithuania) sukurtą funkcionalų įrankį, kuriuo pagerintas informacinių šaltinių valdymas, atliktas jų paklausos ir panaudos rodiklių skaičiavimas, kitų bibliotekos strateginių veiklų analizės.
Šalia techninių įgyvendinamo projekto aspektų V. Plauškaitė akcentavo ir žmogiškųjų išteklių svarbą informacijos valdymo procesuose. Pasak V. Plauškaitės, norint iš turimų duomenų gauti prasmingą ir naudingą informaciją, reikia analitikų, gebančių taikyti šiuolaikinius analizės metodus, technologijas ir programines priemones duomenų analizei.
„Atidžiai apsvarstyti žmogiškuosius, techninius išteklius ir pasiūlyti galimus užduoties lygio metodinius ir techninius sprendimus yra būtina. Galima atlikti keletą protingų analizių, siekiant gauti svarbias įžvalgas, tačiau jos bus bevertėmis, jei kiti organizacijos nariai neįsijungs į procesą kurdami gilesnį supratimą apie padarinius ir nebus pasirengę priimti tinkamų sprendimų“, – kalbėjo V. Plauškaitė.
Seminaro programoje apžvelgti naujausi bibliotekų fondų tyrimai, unikalūs mokslo produkcijos bei panaudos matavimo įrankiai. Taip pat seminaro dalyviai supažindinti su bibliotekų erdvių atnaujinimo, akademinių duomenų bazių pritaikymo neakademiniams vartotojams sėkmės istorijomis, dalintasi praktiniais atradimais bei įgyta patirtimi kuriant ir vystant paslaugas vartotojams.
Akademinės bibliotekos atlieka svarbų vaidmenį institucijose prisidėdamos prie kritiškai mąstančios asmenybės ugdymo, ateities lyderių auginimo ir formavimo. „Akademinių bibliotekų vaidmuo tiesiogiai susijęs ir su išorės aplinkos, institucijos bendruomenės lūkesčių pildymu. Dėl gebėjimo jungti skirtingas disciplinas ir akademinius siekius ir dėl unikalios padėties tarp kitų padalinių, biblioteka gali tapti energinga akademinės institucijos širdimi. Būtent to ir linkėčiau visoms akademinėms bibliotekoms. Smagu, jog galime susitikti iš skirtingų akademinių institucijų ir dalintis savo patirtimis, įgyvendintais projektais bei tyrimų rezultatais jau antrus metus, tokiu būdu keldami paslaugų, skirtų vartotojams kokybę bei atliepti institucijų bendruomenės lūkesčius ir poreikius", – seminaro dalyviams linkėjo VGTU bibliotekos direktorė I. Kasperaitienė.
Seminare pranešimus skaitė dr. D. Janavičienė (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka), dr. L. Šarlauskienė (KK), A. Štreimikis. (KTU), L. Salelionis (KTU), V. Plauškaitė, V. Pozlevič (VGTU), dr. D. Čiupailaitė (VU), Š. Bagdonas (Coremine atstovas), M. Kretavičienė, M. Jarašauskienė (LSMU), L. Bloveščiūnienė, V. Kučiukas (VDU), dr. R. Pranckutė (VGTU), J. Ševcova (Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija).
Tekstą parengė VGTU biblioteka
2017–2018 m. buvo vykdomas Lietuvos bibliotekų fondo valdymo efektyvumo tyrimas, kurio užsakovas Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija ir kuriuo buvo siekiama sudaryti sąlygas vieningų kriterijų pagrindu efektyviai valdyti Lietuvos bibliotekų informacijos išteklių fondą, įvardyti bibliotekų informacijos išteklių valdymo problemas ir, pagal galimybes, šalinti trūkumus. Vykdyto tyrimo apžvalgomis dalinosi tyrimo darbo grupės vadovė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė dr. D. Janavičienė ir tyrimo darbo grupės narė, Kauno kolegijos Bibliotekos ir informacijos išteklių centro vadovė dr. L. Šarlauskienė.
„Esminės atskleistos tendencijos rodo, kad bendrai Lietuvos bibliotekose didėja el. dokumentų kiekiai ir el. dokumentų naudojimas, tačiau tai vyksta neproporcingai pagal sektorius. El. dokumentų kiekiai ir jų panaudojimas didėja į mokslui ir studijoms reikalingų informacijos išteklių komplektavimą orientuotose bibliotekose. Tačiau ši tendencija žymiai silpnesnė viešosiose ir mokyklų bibliotekose. Bendrai Lietuvos bibliotekose mažėja tradicinėse laikmenose fiksuotų dokumentų kiekis, kaip ir mažėja tokių dokumentų panaudojimas“, – kalbėjo dr. D. Janavičienė.
Dideli sukauptų duomenų kiekiai, jų analizė, apdorojimas bei tikslingas panaudojimas tolesniuose procesuose tampa didele problema. VGTU bibliotekos direktorės pavaduotoja V. Plauškaitė ir Mokymų ir informacijos sklaidos vyr. specialistas V. Pozlevič savo pranešime pristatė VGTU bibliotekos (bendradarbiaujant kartu su VGTU Informacinių technologijų centru ir CGI Lithuania) sukurtą funkcionalų įrankį, kuriuo pagerintas informacinių šaltinių valdymas, atliktas jų paklausos ir panaudos rodiklių skaičiavimas, kitų bibliotekos strateginių veiklų analizės.
Šalia techninių įgyvendinamo projekto aspektų V. Plauškaitė akcentavo ir žmogiškųjų išteklių svarbą informacijos valdymo procesuose. Pasak V. Plauškaitės, norint iš turimų duomenų gauti prasmingą ir naudingą informaciją, reikia analitikų, gebančių taikyti šiuolaikinius analizės metodus, technologijas ir programines priemones duomenų analizei.
„Atidžiai apsvarstyti žmogiškuosius, techninius išteklius ir pasiūlyti galimus užduoties lygio metodinius ir techninius sprendimus yra būtina. Galima atlikti keletą protingų analizių, siekiant gauti svarbias įžvalgas, tačiau jos bus bevertėmis, jei kiti organizacijos nariai neįsijungs į procesą kurdami gilesnį supratimą apie padarinius ir nebus pasirengę priimti tinkamų sprendimų“, – kalbėjo V. Plauškaitė.
Seminaro programoje apžvelgti naujausi bibliotekų fondų tyrimai, unikalūs mokslo produkcijos bei panaudos matavimo įrankiai. Taip pat seminaro dalyviai supažindinti su bibliotekų erdvių atnaujinimo, akademinių duomenų bazių pritaikymo neakademiniams vartotojams sėkmės istorijomis, dalintasi praktiniais atradimais bei įgyta patirtimi kuriant ir vystant paslaugas vartotojams.
Akademinės bibliotekos atlieka svarbų vaidmenį institucijose prisidėdamos prie kritiškai mąstančios asmenybės ugdymo, ateities lyderių auginimo ir formavimo. „Akademinių bibliotekų vaidmuo tiesiogiai susijęs ir su išorės aplinkos, institucijos bendruomenės lūkesčių pildymu. Dėl gebėjimo jungti skirtingas disciplinas ir akademinius siekius ir dėl unikalios padėties tarp kitų padalinių, biblioteka gali tapti energinga akademinės institucijos širdimi. Būtent to ir linkėčiau visoms akademinėms bibliotekoms. Smagu, jog galime susitikti iš skirtingų akademinių institucijų ir dalintis savo patirtimis, įgyvendintais projektais bei tyrimų rezultatais jau antrus metus, tokiu būdu keldami paslaugų, skirtų vartotojams kokybę bei atliepti institucijų bendruomenės lūkesčius ir poreikius", – seminaro dalyviams linkėjo VGTU bibliotekos direktorė I. Kasperaitienė.
Seminare pranešimus skaitė dr. D. Janavičienė (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka), dr. L. Šarlauskienė (KK), A. Štreimikis. (KTU), L. Salelionis (KTU), V. Plauškaitė, V. Pozlevič (VGTU), dr. D. Čiupailaitė (VU), Š. Bagdonas (Coremine atstovas), M. Kretavičienė, M. Jarašauskienė (LSMU), L. Bloveščiūnienė, V. Kučiukas (VDU), dr. R. Pranckutė (VGTU), J. Ševcova (Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija).
Tekstą parengė VGTU biblioteka