„Blogos bibliotekos kuria kolekcijas,  geros bibliotekos kuria paslaugas, puikios bibliotekos kuria bendruomenes“  R. David Lankes

Balandžio 25 dieną Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės „Ateik – sužinok ir išmok“ proga VGTU bibliotekoje vyko antrasis Lietuvos akademinių bibliotekų praktinių patirčių seminaras. 

2017-2018 metais buvo vykdomas Lietuvos bibliotekų fondo valdymo efektyvumo tyrimas, kurio užsakovas Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija ir kuriuo siekiama sudaryti sąlygas vieningų kriterijų pagrindu efektyviai valdyti Lietuvos bibliotekų informacijos išteklių fondą, įvardyti bibliotekų informacijos išteklių valdymo problemas ir pagal galimybes šalinti trūkumus. Vykdyto tyrimo apžvalgomis dalinosi tyrimo darbo grupės vadovė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė dr. D. Janavičienė ir tyrimo darbo grupės narė, Kauno kolegijos Bibliotekos ir informacijos išteklių centro vadovė dr. L. Šarlauskienė.

„Esminės atskleistos tendencijos rodo, kad bendrai Lietuvos bibliotekose didėja el. dokumentų kiekiai ir el. dokumentų naudojimas, tačiau tai vyksta neproporcingai pagal sektorius. El. dokumentų kiekiai ir jų panaudojimas didėja į mokslui ir studijoms reikalingų informacijos išteklių komplektavimą orientuotose bibliotekose. Tačiau ši tendencija žymiai silpnesnė viešosiose ir mokyklų bibliotekose. Bendrai Lietuvos bibliotekose mažėja tradicinėse laikmenose fiksuotų dokumentų kiekis, kaip ir mažėja tokių dokumentų panaudojimas“, - kalbėjo dr. D. Janavičienė. 

 Dideli sukauptų duomenų kiekiai, jų analizė, apdorojimas bei tikslingas panaudojimas tolesniuose procesuose tampa didele problema. VGTU bibliotekos direktorės pavaduotoja V. Plauškaitė ir Mokymų ir informacijos sklaidos vyr. specialistas V. Pozlevič savo pranešime pristatė VGTU bibliotekos (bendradarbiaujant kartu su VGTU Informacinių technologijų centru ir CGI Lithuania) sukurtą funkcionalų įrankį, kuriuo pagerintas informacinių šaltinių valdymas, atliktas jų paklausos ir panaudos rodiklių skaičiavimas, kitų bibliotekos strateginių veiklų analizės.

Šalia techninių įgyvendinamo projekto aspektų V. Plauškaitė akcentavo ir žmogiškųjų išteklių svarbą informacijos valdymo procesuose. Pasak V. Plauškaitės, norint iš turimų duomenų gauti prasmingą ir naudingą informaciją, reikia analitikų, gebančių taikyti šiuolaikinius analizės metodus, technologijas ir programines priemones duomenų analizei. 

„Atidžiai apsvarstyti žmogiškuosius, techninius išteklius ir pasiūlyti galimus užduoties lygio metodinius ir techninius sprendimus yra būtina. Galima atlikti keletą protingų analizių, siekiant gauti svarbias įžvalgas, tačiau jos bus bevertėmis, jei kiti organizacijos nariai neįsijungs į procesą kurdami gilesnį supratimą apie padarinius ir nebus pasirengę priimti tinkamų  sprendimų“, – kalbėjo V. Plauškaitė.

Vilniaus universiteto bibliotekos Skaitmeninės bibliotekos skyriaus vadovė J. Buitvydienė  skaitė pranešimą tema „Virtualios mokymosi aplinkos kūrimas ugdant medijų ir informacinius gebėjimus“, kuriame akcentavo virtualių mokymų aplinkų svarbą ir aktualumą. 

„Tai yra puikus įrankis, galintis padėti įgyvendinti išvestines veiklas, skirtas skatinti pilietiškumą, socialinę integraciją, bendruomenių aktyvumą, padėti mažinti skaitmeninę ir informacinę atskirtį, užtikrinantis mokymosi visą gyvenimą, savišvietos ir asmeninio tobulėjimo sąlygas. Mes atnaujinome Medijų ir informacinio raštingumo edukacinę platformą, remiantis aktyvaus grupinio mokymosi paradigma ir apmokome mokyklų bibliotekininkus naudotis šia platforma. Jie galės savarankiškai vykdyti mokymus savo mokyklose ir tokiu būdu didins moksleivių supratimą apie šiuolaikines medijas ir skatins sveiką bei kritišką požiūrį į darbą su įvairaus pobūdžio informacija“, – apie informacinio raštingumo edukaciją kalbėjo J. Buitvydienė. 

VU Filosofijos fakulteto dėstytoja dr. D. Čiupailaitė, tyrinėjanti socialinę miesto įvairovę, miesto, architektūros ir medijų sociologiją, akcentavo sąveikų tarp bibliotekos kaip architektūrinės erdvės, kaip organizacijos ir jos naudotojų supratimo svarbą. Anot dr. D. Čiupailaitės, erdvė yra susijusi su organizacine kultūra ir su naudojimo kultūra – kaip veikiama bibliotekoje, erdvė sudaro veiklos prielaidas bei gali atitikti arba ne tam tikrus poreikius. Jeigu ne – prasideda transformacija, tačiau tai priklauso nuo bibliotekos taisyklių, ribų nubrėžimo, kontrolės užtikrinimo. 

„Akademinės bibliotekos atlieka svarbų vaidmenį institucijose prisidėdamos prie kritiškai mąstančios asmenybės ugdymo, ateities lyderių auginimo ir formavimo. Akademinių bibliotekų vaidmuo tiesiogiai susijęs ir su išorės aplinkos, institucijos bendruomenės lūkesčių pildymu. Dėl gebėjimo jungti skirtingas disciplinas ir akademinius siekius ir dėl unikalios padėties tarp kitų padalinių, biblioteka gali tapti energinga akademinės institucijos širdimi. Būtent to ir linkėčiau visoms akademinėms bibliotekoms. Smagu, jog galime susitikti iš skirtingų akademinių institucijų ir dalintis savo patirtimis, įgyvendintais projektais bei tyrimų rezultatais jau antrus metus, tokiu būdu keldami paslaugų, skirtų vartotojams kokybę bei atliepti institucijų bendruomenės lūkesčius ir poreikius", – seminaro dalyviams linkėjo VGTU bibliotekos direktorė I. Kasperaitienė.

Seminaro programoje apžvelgti naujausi bibliotekų fondų tyrimai, unikalūs mokslo produkcijos bei panaudos matavimo įrankiai. Taip pat seminaro dalyviai supažindinti su bibliotekų erdvių atnaujinimo, akademinių duomenų bazių pritaikymo neakademiniams vartotojams sėkmės istorijomis, dalintasi praktiniais atradimais bei įgyta patirtimi kuriant ir vystant paslaugas vartotojams. 

Pranešimus skaitė: Dr. D. Janavičienė (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka), dr. L. Šarlauskienė (Kauno kolegija), A. Štreimikis. (Kauno technologijos universitetas), L. Salelionis (Kauno technologijos universitetas), V. Plauškaitė, V. Pozlevič (Vilniaus Gedimino technikos universitetas), dr. D. Čiupailaitė (Vilniaus universitetas), Š. Bagdonas (Coremine atstovas), M. Kretavičienė, M. Jarašauskienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas), L. Bloveščiūnienė, V. Kučiukas (Vytauto Didžiojo universitetas), dr. R. Pranckutė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas), J. Ševcova (Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija).