S. Maulevičiaus vadovaujama įmonė – tai investicinės bankininkystės įmonė, dirbanti korporatyvinių finansų ir investicijų pritraukimo srityse;  Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos ir Lietuvos kokybės vadybos ir inovacijų asociacijos narė. UAB „IFCON“ vadovas – profesionalus finansininkas, kuris turi sėkmingą daugiau nei 20 metų darbo patirtį įmonių ir finansinių institucijų valdymo, investicinės bankininkystės, finansinių konsultacijų, susijungimų ir įsigijimų, o taip pat kapitalo pritraukimo ir strateginio planavimo srityse.
S. Maulevičius su studentais pasidalino praktika apie investavimo galimybes jaunoms įmonėms: nuo idėjos lygio, prototipo ir produkto sukūrimo lygio, iki plėtimosi, staigaus augimo ir įėjimo į rinką.

Įdomu ir svarbu tai, kad investavimas į idėjinio lygio produktą investuotojui neša nuo 50 iki 100 proc. rizikos, investavimas prototipo ar produkto lygio stadijoje – apie 40 – 60 proc. rizikos, augimo stadijoje – 30 – 50 proc. rizikos, išėjimo į rinką stadijoje – 10 – 25 proc.
Nuo 1901 metų, kuomet buvo užfiksuotas pirmasis investicinis sandėris, kai „Carnegie Steel Company LBO“ buvo parduota J. P. Morgan, o 1946 m. JAV atsirado du pirmieji rizikos kapitalo fondai: „American Research and Development Corporation (ARDC)“ ir „J.H. Whitney & Company“, palyginus, šiuolaikinis pasaulis suskaičiuoja šimtus tūkstančių įvairių investicinių fondų.
 
Taigi, egzistuoja ne tik atskiri individualūs investuotojai (privataus kapitalo fondai), bet ir rizikos kapitalo fondai (dažniausia tam tikros srities idėjų rėmėjai), verslo angelai, verslo inkubatoriai, bankai (paskoloms), korporaciniai rizikos kapitalų fondai ir t.t. Lietuvos atveju, visi šie investuotojai atlieka tas pačias misijas – finansiškai remia jaunas „start – up“ įmones.
 
Kaip investuotojas atrenka idėjas, į kurias investuos? Investuotojai pradinėje stadijoje turi gauti iš idėjos savininko (ar komandos) investicinį memorandumą, investicinį pasiūlymą arba verslo planą. Investuotojams svarbi ne forma, o informacija joje: idėja, jos pagrįstumas (rinkos dalis, išskirtinumas), atsiperkamumas,  investicijų pelningumo rodiklis (ROI), kitaip tariant – investicijų grąža. Investotojas taip pat vadovaujasi nuojauta, todėl yra viena taisyklė, kurios laikosi investuotojai, rinkdamiesi jaunas įmones investavimui – „nykščio metodikos“ taisyklė, t.y. jokiomis taisyklėmis investuotojai nesivadovauja. Pažymėtina tik tai, kad investuotojai dažniausia vertina savo žinių lauko idėjas. Įdomu ir tai, kad iš 10 atrinktų ir paremtų finansiškai įmonių tik dvi – trys įmonės atneša investicijų grąžą ir pelną investuotojui. Tai įrodo reali statistika.
 
Ko gi ieško investuotojai? Sėkmingų verslo požymių, geros komandos su stipriu lyderiu, žinių ir kompetencijų, pasitikėjimo, didelės rinkos, žinotinas rinkos kliūtis, komercinių perspektyvų, realios investicijų grąžos, išėjimo į rinkas užikrintumo.
 
Ką reiktų įsidėmėti ir vengti investiciniuose memorandumuose ar verslo planuose? Žargono, „regimybės“ dėl plataus produkto panaudojimo galimybių, produktų ir paslaugų „be konkurencijos“, „savaime“ parsiduodamų produktų, ilgų sakinių ir planų, patartina nebūti pernelyg „kietu“, bet ir netapti išsišokeliu (angl. Upstart), vengti ir baimės požymių.
 
Ivestuotojui pirminėje idėjos vertinimo stadijoje pristatymas (tarkim, .ppt formatu) praktiškai nėra būtinas, ypač jeigu bendraujama akis į akį. Svarbius skaičius, grafikus ar paveikslus galima parodyti derybų metu, tad pristatymo ruošti nebūtina. Nebent savo idėją pristatote grupei investuotojų – šiuo atveju pristatymas turi būti trumpas (5–15 min), neapkrautas tekstu, bet su svarbiausiais skaičiais, rinka, statistika, ir investicijų grąžos atsiperkamumo rodikliais.
 
Aprangos kodas irgi yra svarbus faktorius, susitinkant su investuotojais. Einant derėtis į banką, būtų teisingiausia vilkėti kostiumą, o einant pas individualų investuotoją – galima paprasčiau, tarkim, su tvarkingais džinsais.
 
Didesnei sėkmei pasiekti, prieš susitinkant su investuotoju turite juo pasidomėti ką jis mėgsta, pažiūros, stilius, kokia yra bendra aplinkos, kurioje gyvena investuotojas, kultūra ir pan. Tai padės perprasti ir geriau suprasti, kaip reikėtų elgtis bendravime, ir netgi, kaip apsirengti prisitaikant prie investuotojo aplinkos.
 
Nuoširdžiai dėkodami Skirmantui Maulevičiui už įdomią ir naudingą informaciją studentams bei pasidalijimu tikrąja praktika iš realaus pasaulio, įteikėme Verslo vadybos fakulteto Dekanės Prof. Dr. Jelenos Stankevičienės padėką bei simbolinę dovanėlę.