Idėjos, motyvacija, tarpdiscipliniškumas – tai žodžiai, bene dažniausiai skambėję kalbantis su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) inovacijų ir kūrybiškumo centro „LinkMenų fabrikas“ direktoriumi Adu Meškėnu. Būtent tai, pašnekovo manymu, yra būtina sėkmės sąlyga. Ir, panašu, kad VGTU „LinkMenų fabriko“ komanda nestokoja nė vieno iš šių elementų – čia nuolat kuriami nauji projektai, generuojamos kitokios, kartais net pasauliniu mastu nuskambančios idėjos, tačiau nepamirštamas ir žaidimo elementas. „Jei mokslą ir mokymąsi iš dalies priimsi kaip žaidimą, o ne pareigą, tai visas procesas iš karto pasirodys daug lengvesnis ir malonesnis“, – neabejoja A. Meškėnas, įsitikinęs, kad mokslą reikia padaryti suprantamą ir įdomų platesnei visuomenės daliai.

Jau keletą metų vadovauji kūrybiškumo ir inovacijų centrui „LinkMenų fabrikas“. Gal galėtum trumpai pristatyti jo veiklą? Kuo jis unikalus?

VGTU „LinkMenų“ fabriką turbūt kiekvieną kartą pristatau vis kitaip, bet pagrindinė mintis – tai yra platforma, kurioje galima sujungti studijas, mokslą ir verslą, taip pat įvairias sritis: inžineriją, kūrybines industrijas ir verslumą. Kurdami VGTU „LinkMenų fabriką“ ir vystydami jo veiklas, siekėme sukurti tokią vietą, kurioje viskas galėtų vykti nuo idėjos gimimo iki jos realaus pristatymo rinkai. Idėja gali būti bet koks tiek skaitmeninis, tiek fizinis produktas. Jei degi noru kažką sukurti, labai svarbu, kad šis noras neužgestų – tam reikia turėti tinkamą fizinę ir psichologinę erdvę, taip pat galinčius patarti ir tą ugnį pakurstyti specialistus. Mes turime būrį profesionalų, kurie gali patarti, padėti, leisti studentui ar startuoliui sėkmingai pereiti visas idėjos ir produkto vystymo sąlygas. Svarus „LinkMenų fabriko“ privalumas, kad nereikia nieko toli ieškoti, nes mes viską turime po vienu stogu.

Ar tokia idėja yra unikali? Ar turite atitikmenų?

Turime tik dalinių atitikmenų, pavyzdžiui, yra atskirų prototipavimo ar medijų centrų. Visgi tai, kad vienoje vietoje galima rasti tokią didelę tiek technologijų, tiek įvairių sričių specialistų koncentraciją, yra unikalu. Tokių centrų, kur būtų sujungta prototipavimas, produkto dizainas, medijos, Lietuvoje daugiau nėra, Europoje – tik vienetai, o, dar pridėjus mūsų vykdomą startuolių skatinimą, auginimą, tai yra tikrai unikalu greičiausiai net pasauliniu mastu.

Vadovauti tokiam visko pilnam padaliniui tikrai nėra lengva. Su kokiais iššūkiais susiduri darbe? Kas labiausiai gelbsti kebliose situacijose?

Kadangi „LinkMenų fabriko“ komanda yra maža, o veiklų sritis – plati, dažnai tenka užsiimti įvairiais dalykais, padėti kitiems. Tenka ne tik vadovauti, bet ir vykdyti. Taip pat susiduriame su nesibaigiančiais  kūrybiniais iššūkiais – vis norisi kažką padaryti naujo, smagaus, pirmiausia, mums patiems, taip pat šaliai ar net pasauliui. Tai nėra taip paprasta, nes turi matyti net tik labai globaliai, bet ir giliai. Svarbus dalykas, su kuo tenka susidurti ir kas aktualu visiems, yra darbas su žmonėmis: tiek kolegomis, tiek klientais, kurie yra verslo atstovai, studentai.


Nuo nanoprakartėlės iki festivalio „Burning man“ instaliacijų... „LinkMenų fabrike“ sukurta tikrai daug iš pirmo žvilgsnio utopinių projektų. Kaip gimsta tokios idėjos? Ar lengvai leidžiatės į tokias avantiūras?

Mūsų tiek darbo specifika, tiek komanda yra visiškai tarpdisciplininė, tai yra kartu dirba žmonės, kurie tarsi ir neturėtų vienas kito suprasti, pavyzdžiui, fotografas neturėtų susikalbėti su mechanikos ar elektronikos specialistu ir pan. Na, nebent muzikantas galėtų susikalbėti su elektronikos ar metalo meistru (juokiasi – aut. past.). Kalbant rimtai, mūsų pasaulyje viskas vyksta kitaip: matematika susijusi su muzika, muzika su kalbomis ir t. t. Vieni su kitais keičiamės idėjomis, nuomonėmis, vyksta diskusijos, kurios yra pats sunkiausias ir pats geriausias dalykas – po jų išeinami šlapi, bet perdėlioję savo mintis. Nenorime mąstyti šabloniškai ir stengiamės į dalykus pažvelgti kitaip. VGTU „LinkMenų fabriko“ viena iš funkcijų – ieškoti neatrastų galimybių ir mokslą visuomenei pristatyti kaip žaidimą. Būtent tai yra geriausia mokymosi forma, nes juk tiek keturkojai geriausi žmogaus draugai, tiek vaikai greičiausiai visko išmoksta būtent žaisdami. Manau, kad ir suaugę turime nepamiršti vaikiško smalsumo, kai vis norėdavome ko nors daugiau išmokti. Jei mokslą ir mokymąsi iš dalies priimsi kaip žaidimą, o ne pareigą, tai visas procesas iš karto pasirodys daug lengvesnis ir malonesnis.

Kokius VGTU „LinkMenų fabriko“ projektus išskirtum? Prie ko dirbti pačiam buvo įdomiausia, smagiausia?

Turbūt man įdomiausia dirbti prie paties „LinkMenų fabriko“ projekto. Čia sukūrėme tikrai ne vieną garsų projektą: pradedant TELE2 skraidančiu namu, baigiant minėtąja nanoprakartėle. Manau, ir tai, kad mes, kaip universitetas, pristatėme savo techninę-meninę instaliaciją Amerikoje, „Burning man“ festivalyje, yra jėga – tuo mes visi galime džiaugtis kaip bendruomenės nariai. Na, o labiausiai džiugina kasdieniai projektai. Šiuo metu turime bene geriausią komandą, kokia tik yra buvusi per „LinkMenų fabriko“ istoriją. Atsidarėme 2015 m. gruodžio 3 d. Tuomet buvome tik trise. Greitai supratome, kad bandant lygiavertiškai vystyti sritis, kuriose norime dirbti, mums reikia daug daugiau žmonių. Šiuo metu turime puikią komandą ir kiekviename projekte vis labiau pažįstame vienas kitą, atrandame vienas kito stipriąsias savybes, tobulėjame. Nors dveji metai centrui yra tikrai nedaug, pažvelgęs į pirmuosius žingsnius be abejonės galiu teigti, kad šiuo metu esame gerokai geresni, per šį laiką tikrai stipriai ūgtelėjome.

Šiuolaikinės tendencijos diktuoja, kad būtent tarpdiscipliniškumas yra raktas į sėkmę. Jūs tai puikiai atliepiate...

Jau senokai mūsų universiteto bendruomenė, vadovybė deda pastangas, kad ugdytume tarpdiscipliniškus specialistus. Rezultatai matomi ne tik mūsų padalinyje, bet ir kitur universitete. Jauniems žmonėms reikia turėti ne tik gilų, bet ir platų supratimą. Turi neužsidaryti, priimti naujas idėjas.


Pasauliniame inovacijų indekse Lietuva 2017-aisiais užima 40 vietą. Kaip manai, ko reikėtų imtis, kad taptume pasauliniu inovacijų židiniu?

Gerų idėjų. Labai gerų idėjų, sprendžiančių svarbias problemas. Tik, žinoma, tai labai sunku pasiekti. Vieno recepto nėra. Šalia gerų idėjų dar reikia daug darbo, o priemones ir galimybes Lietuvoje mes tikrai turime. Šiuo metu kiekvienam nereikia turėti brangių įrenginių ar gilių profesinių įgūdžių – pas save priimame visus, turinčius gerų idėjų. Esame suinteresuoti tiek šviesti žmones, tiek būti tų idėjų augimo, virtimo kūnu dalis. Lietuvoje galime turėti viską, nesame atskirti, nes juk mes taip pat esame Europos dalis, mes esame pasaulio dalis.

Kūrybiškumas – viena iš būtinų sąlygų atsirasti inovacijoms. Visgi be žinių jos gimti taip pat negali. Kiek VGTU doktorantūros studijų metu įgytos žinios padeda Tavo darbe? Ar rekomenduotum šias studijas kitiems?

Mano doktorantūros sritis – statybos inžinerija. „LinkMenų fabrike“ vystoma veikla turbūt mažiausiai susijusi su statyba, palyginti su kitomis inžinerijomis. Kita vertus, viskas yra labai susiję, labai bendra.

Yra keli požiūriai į doktorantūrą. Standartinis, kad tai yra labai siauros problemos gilus nagrinėjimas. Aš į doktorantūrą žiūriu kiek kitaip, pritariu kitam požiūriui, kuris teigia, kad doktorantūros metu tu ne tik giliniesi į tam tikrą problemą ir pateiki sprendimus, bet ir tampi brandesnis kaip žmogus: išmoksti geriau dėstyti mintis, daryti įžvalgas, skaityti daug ir greitai, konferencijose lavini viešąjį kalbėjimą, bendrauji su geriausiais savo srities specialistais pasaulyje – dėl to keičiasi tavo pasaulėžiūra, ugdomos įvairios kompetencijos.

Kaip manai, kokiems žmonėms priklauso rytojus? Ką reikia turėti ir daryti šiandien, kad ryt būtum sėkmingas?

Manau, kad svarbiausia yra darbštumas ir motyvacija. Dabar itin reikia motyvuotų žmonių, kurie nori mokytis, tobulėti, taip pat yra imlūs naujai informacijai. Svarbu ir žmogaus gebėjimas bendrauti: išgirsti kitą, bendradarbiauti su kolega, darbdaviu. Vis dėlto pagrindinė būtina savybė – motyvacija. Priimdami naujus žmones į darbą, pagrindiniu kriterijumi laikome būtent motyvaciją: tu gali kažko nežinoti, nemokėti dirbti su kokiu nors prietaisu ar kažką parašyti, suskaičiuoti, bet jei turėsi motyvacijos to išmokti – tikrai viskas pavyks.

A. Einšteinas yra sakęs, kad ,,logika gali nuvesti nuo taško A iki taško B, bet vaizduotė gali nunešti bet kur“. Kaip manai, kur žmonių vaizduotė nuneš pasaulį? Kokias prognozes inovacijų srityje galime pranašauti?

Tikiuosi, kad nuneš ten, apie ką šiuo metu net nesvajojame (juokiasi – aut. past.). Svarbiausia judėti į priekį, viską daryti kuo geriau šiandien, o tai ir ves į rytojų.

Ir pabaigai – suktas klausimas. Svarbiau yra inovacijoms kūrybiškumas ar kūrybiškumui inovacijos?

Manau, kad svarbiau inovacijoms kūrybiškumas. Viskas prasideda nuo minties. Jeigu turėsi pakankamai kūrybiškumo, galbūt problemą bus galima spręsti ir su mažai inovacijų. Genialu tai, kas paprasta.