2014 m. rugsėjo 17 – 18 d.d. Miunchene vyko tarptautinė konferencija HYBRID AND ELECTRIC VEHICLES FORUM 2014. Joje dalyvavo 78 dalyviai ir pranešėjai iš daugelio ES šalių, JAV bei Kanados. Konferencijos metu kalbėjo pranešėjai atstovaujantys Europos Komisiją, kompanijų vadovai atsakingi už „žalių automobilių“ kūrimą, MTTP vadovai atsakingi už E-mobilumo programas, baterijų ir su jomis susijusių medžiagų kūrėjai, elektromobilių ir hibridinių – kištukinių automobilių gamintojai, automobilių gamintojų asocijacijos atstovai, E-mobilumą užtikrinančių krovimo stotelių tinklų operatoriai, ES šalių miestų savivaldybių ir valstybinių reguliavimo institucijų specialistai.

Konferencijos pranešėjų nuomone, norint pasiekti bet kokį proveržį elektrinių automobilių srityje būtinas įvairių institucijų ir įmonių bendradarbiavimas ne tiktai gaminant automobilius ir tobulinant baterijas, bet ir reguliuojant degalų kainų rinką, krovimo stočių tinklą, o ypatingai vartotojo mąstyseną ir vyriausybės veiksmus. Santūrius gamintojų atstovų ir ypač Europos komisarų pranešimus papildė atviri ir kritiški automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) ir nepriklausomų analitikų pranešimai. Jie pateikė savo įžvalgas dėl lėto elektromobilių vystymosi, tačiau nei pranešimų metu, nei apvalaus stalo diskusijose jiems aštresnių debatų įžiebti nepavyko. Konferencijos pranešėjai pateikė sprendimus ir būdus kaip atpiginti baterijas ir prailginti tarnavimo laiką, bei kokios medžiagos įgalina tai pasiekti. 

Europos Komisijos atstovas Walter Mauritsch pristatė prie komisijos veikiančią „European Green Cars Initiative“ patarėjų grupę, atstovaujančią „žalių“ automobilių vystymo ir jų gamybos interesus. Jis paminėjo, kad EK skirė 500 mln. EUR elektromobilių (EV) ir kištukinių-hibridinių automobilių (PHEV) kūrimui ir vystymui. Tokio finansavimo dėka 2016 m. Europos Sąjungos keliais turėtų važinėti 0,5 mln., o 2020 m. 5 mln. EV ir PHEV.

ACEA – Europos automobilių gamintojų asocijacijos specialistas Peter Dolejši pristatė svarų gamintojų indėlį kuriant ir gaminant elektromobilius. Gamintojai investavo į šią sritį virš 30 mlrd. USD ir yra pasiruošę pateikti automobilių tiek, kiek jų pareikalaus rinka. Tačiau gaminti tam, kad sandėliuoti nėra prasmės. Todėl dabar svarbu vystyti palankią valstybių teisinę bazę ir ugdyti klijentų poreikius, pagal iš anksto numatytus, daug aukštesnius ekologiškus reikalavimus.

IDTechEx valdybos pirmininkas ir analitikas dr. Peter Harrop pristatė naujausius medžiagų mokslo ir fizikinių mokslų pasiekimus. Jis kalbėjo apie superkondensatorių panaudojimo galimybes. Toyota koncepciniame modelyje Yaris Hybrid-R panaudoti trys elektros varikliai: du iš jų matinami baterijos varo galinius ratus, o vienas esantis tarp VDV ir pavarų dėžės veikia kaip generatorius tiekiantis energiją baterijai arba stabdymo rėžime pakrauna superkondensatorių, kuris atiduoda energiją automobiliui akseleruojant.

Mitsubishi Motor R&D prezidentas Takanori Yoshii pristatė Mitsubshi MiEV ir jo platformoje sukurtą hibridinį - kištukinį kompaktinį XR-PHEV ir didelį GC-PHEV visureigius. Mitsubishi taip pat vysto EV krovimo stotelių tinklą, kuris šiuo metu yra 3816 taškai (t.sk. Japonijoje 1978, Europoje 1181, JAV 633). 70% EV krovimo stotelės ir įrengimo išlaidų subsidijuoja Japonijos vyriausybė (iki šiol išledusi 736 mln. EUR), o likusią 30% dalį dengia Mitsubishi.

Vladimir Matolin  iš Charles Universiteto Prahoje, pristatė medžiagą Pt-CeO2. Ši medžiaga  galėtų būti pigia alternatyva kuro ląstelių variklio protonų membranoje. Pasitelkus nanotechnologijas pavyko pagaminti 20 – 30 nm sluoksnio Pt-CeO2 membraną esant 1 – 6 µg/cm2 Pt išeigai. Tokie sprendimai įgalintų atpiginti kuro ląstelių variklio kainą, dėl mažesnės platinos medžiagos išeigos ir sumažinti kuro ląstelių variklio gabaritus. Ilinojaus Universiteto prof. Paul Braun papasakojo apie didelio galingumo ir energijos tankio baterijas, kuriose yra panaudojami aukšto energetinio tankio medžiagos. Jų panaudojimas įmanomas dėka elektrodų nanoinžierijos. Philipp Thummler iš Fraunhoferio Instituto pristatė Li-S baterijų technologiją ir 3 Ah baterijos prototipo gamybą.

Renault elektromobilių vystymo gen.direktorius Frederic Malefant pristatė Renault elektromobilių pardavimo programą, kai baterijos neparduodamos, bet nuomojamos. EV automobilio savininkas moka mėnesinį nuomos mokestį ir jam nereikia rūpintis baterijų keitimu ir jų utilizavimu sumažėjus jų talpumui. Renault EV vystymo vadovo nuomone panaudotų baterijų utilizuoti nereiks, o jos bus panaudotos stacionariai, - gyvenamųjų rajonų elektros poreikių tenkinimui, derinant jų tiekiamą elektros energiją su saulės, bei vėjo energijos. Tokių integruotų sistemų proveržį Renault numato 2018 – 2020 metais.

Jussi Palola (Virta, Suomija), Thomas Daiber (Hubject, Vokietija), Carlos Bergera (Ibedrola, Ispanija), Santiago cascante (Endesa, Ispanija), Giovanni Coppola (Enel Distribuzione, Italija) – pristatė įvairius elektromobilių krovimo stotelių tiklus ir juose naudojamus sprendimus.

Konferencijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos plėtros ir inovacijų skyriaus vedėjas Nerijus Kaučikas, kurio komanda pasiryžus kurti įstatyminę bazę, palankią inovatyvių transporto rūšių diegimui. Tačiau tokios iniciatyvos ir siūlymai yra ribojami politinės valios trūkumo priimant nepopuliarius sprendimus, galinčius turėti neigiamą socialinį atgarsį. Tokia pozicija kontrastuoja su gamintojų, investavusių į elektromobilių kūrimą ir gamybą, pozicija. Jie laukia ES šalių indelio vystant šį sektorių. Kai kurios ES šalys kompensuoja dalį elektromobilio įsigijimo kaštų, tuo prisidėdamos ir skatindamos elektromobilių atsiradimą. Tačiau Lietuvoje vyriausybė artimiausiu metu nėra numačiusi tokių programų, kurių dėka prasidėtų elektromobilių era.

 

Straipsnio autorius Romualdas Juknelevičius