Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centras
Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centro naujienos
Eksperto komentaras užimtumas ateityje: pokyčiai ir iššūkiai
.png)
2021-07-08
Eksperto komentaras užimtumas ateityje: pokyčiai ir iššūkiai
Užimtumas ateityje: pokyčiai ir iššūkiai
COVID-19 pasaulinė pandemija skaičiuoja jau antruosius metus...Kaip ji pakeitė darbo rinką? COVID-19 pandemija ženkliai paveikė darbo rinką ir ne tik ieškančių darbo asmenų pasirinkimo galimybes, bet ir dirbančiųjų asmenų profesinį gyvenimą.
Lietuvoje atliktų specialių tyrimų duomenimis pandemijos sąlygomis konstatuojami ir akivaizdūs pokyčiai pastebimi darbo srityje – teko pereiti prie nuotolinio darbo, pasikeitė darbo grafikas, teko atlikti naujas, neįprastas darbo užduotis. Būtinybė prisitaikyti prie naujų darbo sąlygų, pasikeitusių darbo krūvių, sutrikdyto įprasto darbo ir gyvenimo ritmo daugiau nei pusei apklausoje dalyvavusių gyventojų (apklaustųjų) padidino įvairios psichologinės, socialinės, finansinės pagalbos poreikį, – teigia VILNIUS TECH Ekonomikos inžinerijos katedros profesorė, Lietuvos socialinių mokslų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Laima Okunevičiūtė Neverauskienė.
Lietuvos mokslininkų atliktų tyrimų duomenys išryškino gyventojų tarpe tvyrančią įtampą dėl darbo vietos saugumo ir užimtumo perspektyvų. Akcentuotina, jog nesaugiai darbo rinkoje jautėsi didesnė dalis dirbančių pagal terminuotą darbo sutartį ir/ar ne visą darbo dieną, nevyriausybinio sektoriaus atstovai, dirbantys be sutarties, – teigia profesorė. Pabrėžtina ir tai, jog ankstesnių ekonominių krizių bei sveikatos krizės patirtys rodo, jog tam tikros gyventojų grupės susiduria su didesniais sunkumais ir neigiamomis pasekmėmis bei iššūkiais darbo rinkoje. Krizių kontekste tam tikros gyventojų grupės darbo rinkoje tampa dar labiau pažeidžiamos – blogiau savo situaciją darbo rinkoje įvertino ilgalaikiai bedarbiai, mažas pajamas gaunantys, vieniši tėvai.
Būtina pabrėžti ir tai, jog pandemijos kontekste ypač išryškėja nuolatinio mokymosi (ypač darbo vietoje) vaidmuo, atitinkamos prielaidos bei sąlygos. Vertinant gyventojų nuomonę, susijusią su užimtumu nestabilioje darbo rinkoje užtikrinančių priemonių prioretizavimu bei poreikiu, stebima / išryškėja, jog tiek ieškantys darbo, tiek dirbantys gyventojai teikia prioritetą mokymo priemonėms, kurios, gyventojų subjektyviais vertinimais, padėtų jaustis saugiau ekstremalioje situacijoje (ypač akcentuojama finansinė parama mokymams, kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo priemonių būtinybė bei praktinės patirties naujoje darbo vietoje įgijimo galimybės).
Atsižvelgiant į didėjančius kvalifikacijos reikalavimus itin konkurencingoje ir dinamiškoje darbo rinkoje nuolatinis tobulėjimas tampa neišvengiamas, o nuolatinis mokymasis ir švietimas suteikia daugiau galimybių prisitaikyti prie kintančios aplinkos ir technologinių pokyčių. Neabejotina, jog skaitmenizacija atveria naują pasaulio ekonomikos puslapį, ekonomikos skaitmeninimas itin svarbus, nes daro poveikį visiems pramonės ir paslaugų sektoriams, o naujos technologijos tampa ketvirtosios ir jau artėjančios penktosios pramonės ašimi (angl. – Industry 4.0, Industry 5.0). Akcentuotina ir tai, jog skaitmenizacija, kurią dar labiau paskatino COVID-19 pandemija tapo ypač reikšmingu įrankiu švietimo sektoriuje.
Šiomis dienomis vyksta jaunimo apsisprendimas „kuo būti“. Mokyklų absolventai renkasi bakalauro studijas, o vyresnieji dar turi galimybę pratęsti studijas magistrantūroje. Tai svarbus etapas ne tik patiems abiturientams, bet ir jų artimiesiems. Renkantis profesiją reikėtų įvertinti kelis dalykus: kuo aš noriu dirbti? ar darbas man teiks pasitenkinimą? ar mano įgytos žinios užtikrins galimybę tobulėti? ar jos atitinka būsimus rinkos poreikius?
Apie ekonomikos inžinerijos bakalauro studijų programą su galimybe įgyti dvigubo laipsnio diplomą Kyungpook National University (Pietų Korėja) plačiau rasite čia: https://cutt.ly/MmQZxQc
Norintys persikvalifikuoti ar tęsti studijas magistrantūroje, įgyjant platesnį ekonominį požiūrį į vykstančius procesus ekonomikoje, gali rinktis Globalios ekonomikos specializaciją Ekonomikos inžinerijos studijų programoje. Plačiau skaitykite čia:
https://cutt.ly/GmQZRBf
Absolventai sėkmingai įsidarbina tarptautinėse įmonėse bei viešojo sektoriaus organizacijose (įvairaus profilio ekonomistu, ekonomistu-analitiku, finansininku ir pan. (pvz., tokiose kaip „Cognizant“, „Technopolis“, „Euromonitor International“, „Mars Lietuva“, „Bentley Systems“, „Adform“, „Thermo Fisher Scientific“, „Western Union Processing Lithuania“, „Danske Bank“, NASDAQ, „SwedBank“, SEB, „Luminor“, „Circle K Lietuva“, „LIDL Lietuva“, „Maxima LT“, „Rimi Lietuva“, „Rivona“, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, Lietuvos verslo paramos agentūra, „Investuok Lietuvoje“, „Versli Lietuva“, INVEGA, Valstybinis turizmo departamentas ir kt.).
COVID-19 pasaulinė pandemija skaičiuoja jau antruosius metus...Kaip ji pakeitė darbo rinką? COVID-19 pandemija ženkliai paveikė darbo rinką ir ne tik ieškančių darbo asmenų pasirinkimo galimybes, bet ir dirbančiųjų asmenų profesinį gyvenimą.
Lietuvoje atliktų specialių tyrimų duomenimis pandemijos sąlygomis konstatuojami ir akivaizdūs pokyčiai pastebimi darbo srityje – teko pereiti prie nuotolinio darbo, pasikeitė darbo grafikas, teko atlikti naujas, neįprastas darbo užduotis. Būtinybė prisitaikyti prie naujų darbo sąlygų, pasikeitusių darbo krūvių, sutrikdyto įprasto darbo ir gyvenimo ritmo daugiau nei pusei apklausoje dalyvavusių gyventojų (apklaustųjų) padidino įvairios psichologinės, socialinės, finansinės pagalbos poreikį, – teigia VILNIUS TECH Ekonomikos inžinerijos katedros profesorė, Lietuvos socialinių mokslų centro vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Laima Okunevičiūtė Neverauskienė.
Lietuvos mokslininkų atliktų tyrimų duomenys išryškino gyventojų tarpe tvyrančią įtampą dėl darbo vietos saugumo ir užimtumo perspektyvų. Akcentuotina, jog nesaugiai darbo rinkoje jautėsi didesnė dalis dirbančių pagal terminuotą darbo sutartį ir/ar ne visą darbo dieną, nevyriausybinio sektoriaus atstovai, dirbantys be sutarties, – teigia profesorė. Pabrėžtina ir tai, jog ankstesnių ekonominių krizių bei sveikatos krizės patirtys rodo, jog tam tikros gyventojų grupės susiduria su didesniais sunkumais ir neigiamomis pasekmėmis bei iššūkiais darbo rinkoje. Krizių kontekste tam tikros gyventojų grupės darbo rinkoje tampa dar labiau pažeidžiamos – blogiau savo situaciją darbo rinkoje įvertino ilgalaikiai bedarbiai, mažas pajamas gaunantys, vieniši tėvai.
Būtina pabrėžti ir tai, jog pandemijos kontekste ypač išryškėja nuolatinio mokymosi (ypač darbo vietoje) vaidmuo, atitinkamos prielaidos bei sąlygos. Vertinant gyventojų nuomonę, susijusią su užimtumu nestabilioje darbo rinkoje užtikrinančių priemonių prioretizavimu bei poreikiu, stebima / išryškėja, jog tiek ieškantys darbo, tiek dirbantys gyventojai teikia prioritetą mokymo priemonėms, kurios, gyventojų subjektyviais vertinimais, padėtų jaustis saugiau ekstremalioje situacijoje (ypač akcentuojama finansinė parama mokymams, kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo priemonių būtinybė bei praktinės patirties naujoje darbo vietoje įgijimo galimybės).
Atsižvelgiant į didėjančius kvalifikacijos reikalavimus itin konkurencingoje ir dinamiškoje darbo rinkoje nuolatinis tobulėjimas tampa neišvengiamas, o nuolatinis mokymasis ir švietimas suteikia daugiau galimybių prisitaikyti prie kintančios aplinkos ir technologinių pokyčių. Neabejotina, jog skaitmenizacija atveria naują pasaulio ekonomikos puslapį, ekonomikos skaitmeninimas itin svarbus, nes daro poveikį visiems pramonės ir paslaugų sektoriams, o naujos technologijos tampa ketvirtosios ir jau artėjančios penktosios pramonės ašimi (angl. – Industry 4.0, Industry 5.0). Akcentuotina ir tai, jog skaitmenizacija, kurią dar labiau paskatino COVID-19 pandemija tapo ypač reikšmingu įrankiu švietimo sektoriuje.
Šiomis dienomis vyksta jaunimo apsisprendimas „kuo būti“. Mokyklų absolventai renkasi bakalauro studijas, o vyresnieji dar turi galimybę pratęsti studijas magistrantūroje. Tai svarbus etapas ne tik patiems abiturientams, bet ir jų artimiesiems. Renkantis profesiją reikėtų įvertinti kelis dalykus: kuo aš noriu dirbti? ar darbas man teiks pasitenkinimą? ar mano įgytos žinios užtikrins galimybę tobulėti? ar jos atitinka būsimus rinkos poreikius?
Apie ekonomikos inžinerijos bakalauro studijų programą su galimybe įgyti dvigubo laipsnio diplomą Kyungpook National University (Pietų Korėja) plačiau rasite čia: https://cutt.ly/MmQZxQc
Norintys persikvalifikuoti ar tęsti studijas magistrantūroje, įgyjant platesnį ekonominį požiūrį į vykstančius procesus ekonomikoje, gali rinktis Globalios ekonomikos specializaciją Ekonomikos inžinerijos studijų programoje. Plačiau skaitykite čia:
https://cutt.ly/GmQZRBf
Absolventai sėkmingai įsidarbina tarptautinėse įmonėse bei viešojo sektoriaus organizacijose (įvairaus profilio ekonomistu, ekonomistu-analitiku, finansininku ir pan. (pvz., tokiose kaip „Cognizant“, „Technopolis“, „Euromonitor International“, „Mars Lietuva“, „Bentley Systems“, „Adform“, „Thermo Fisher Scientific“, „Western Union Processing Lithuania“, „Danske Bank“, NASDAQ, „SwedBank“, SEB, „Luminor“, „Circle K Lietuva“, „LIDL Lietuva“, „Maxima LT“, „Rimi Lietuva“, „Rivona“, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, Lietuvos verslo paramos agentūra, „Investuok Lietuvoje“, „Versli Lietuva“, INVEGA, Valstybinis turizmo departamentas ir kt.).
