Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centras

Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centras Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centro naujienos Diskusija atskleidė, ką nutyli kavos išsinešimui pardavėjai

2017-11-22

Diskusija atskleidė, ką nutyli kavos išsinešimui pardavėjai

Lapkričio viduryje Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vyko apskritojo stalo diskusija „Kavos puodelių ir kavos atliekų problematika bei tvarkymo galimybės“. Jos metu buvo aptartos esamos neperdirbamų popierinių karštų gėrimų pakuočių bei kavos atliekų tvarkymo priemonės. Ši diskusija yra Zero Waste Europe valdomo projekto People Design Lab (skirto kovai prieš vienkartines produktų pakuotes) dalis.

Siekiant paskatinti diskusiją, savo veiklų pristatyti buvo pakviesti gamyklą, perdirbsiančią kombinuotas pakuotes į ekologiškas ir plačiai namų statybai naudojamas plokštes, statančios „Polymer Recycling“ vadovas D. Sakalauskas bei kavos atliekas kaip pašarą juodosios plokščiamusės lervoms auginti naudojančios „Insectum“ vadovas D. Tracevičius.

Į diskusiją susirinko daugiau nei 30 dalyvių, tarp kurių buvo kombinuotų pakuočių platintojai, biurų ir verslo centrų atstovai, kavos gamintojai bei importuotojai, Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai bei VGTU ir KTU mokslininkai.

Akcentuota didžiausia problema – trūkstami pajėgumai šių pakuočių perdirbimo užtikrinimui bei neaiški apskaita. Neaišku kaip yra apskaitomos neperdirbamos popierinės karštų gėrimų pakuotės, nes pagal vyraujančią medžiagą – popierius arba kartonas – jos turi būti priskiriamos prie kombinuotos pakuotės, kurios tvarkymo įkainis siekia 119,50 Eu už toną. Matyt, kad kaina yra pernelyg maža, nes nei degalinės nei kavą iš aparatų tiekiančios įmonės ar didieji kavos išsinešimui tinklų atstovai net nebando diegti pakuotės mažinimo programų arba bent jau perspėti savo klientų, kad jie naudoja Lietuvoje šiuo metu neperdirbamas kombinuotas pakuotes, todėl visos jos atsiduria MBA įrenginiuose, o vėliau ir sąvartynuose, taip prarandant vertingas medžiagas (popieriaus net 95 %).

Kavos atliekas plačiai Lietuvoje pirmieji pradėjo tvarkyti „Modus Group“, kurių atstovė diskusijos metu pripažino, kad bioreaktorių pajėgumams patenkinti kavos atliekų transportavimo kaštai yra pernelyg dideli. Diskusijos metu nuskambėjo pasiūlymai kavos atliekas ne tik naudoti kaip pašarą vabzdžiams, bet ir galimai jas kompostuoti pasitelkiant kalifornijos sliekus.

Renginio metu buvo nuspręsta siekti bendro pirminio tikslo – informuoti visuomenę apie tai, kad kava išsinešimui yra pilama į Lietuvoje neperdirbamą kombinuotą pakuotę ir dėl gamintojų socialinio abejingumo, patenka į sąvartynus, tokiu būdu prisidedant prie klimato kaitos. Nuspręsta kavos atliekų surinkimą išplėsti ir tęsti, kadangi tai vertinga organinė atlieka, o nuo 2019 m. Lietuvoje bus privaloma rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas. Įdomu ir tai, kad dabar kavos atliekos iš degalinių, kavos aparatų ir didžiųjų kavos išsinešimui pardavėjų tinklų patenka į bendrą komunalinių atliekų srautą, nors ir turėtų būti tvarkomos atskirai.