Gruodžio 14 d. Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų štabe, esančiame Klaipėdoje, vyko Apskritojo stalo diskusija tema „Šiuolaikinio ir modernaus karinio jūrų laivyno link“. Diskusijos tikslas – atskleisti organizacijų požiūrį ir pasidalinti gerąja patirti, praktika vystant ir plėtojant Karinių jūrinių inovatyvių technologijų centrą (KITC).

Pirmajame Baltijos regione karinių technologijų renginyje „Baltic Miltech Summit 2018“, vykusiame 2018 m. lapkričio 15 d. Vilniuje, buvo pasirašyta tarpinstitucinio bendradarbiavimo sutartis karinių jūrinių inovatyvių technologijų vystymo srityje. Sutartį pasirašė Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) ir šie partneriai – Lietuvos kariuomenės karinės jūrų pajėgos, Versli Lietuva, Klaipėdos, Kauno technologijų universitetas, Baltijos pažangių technologijų institutas, Baltijos technologijų parkas ir VšĮ „Skaitmeninių inovacijų institutas“.  Šia sutartimi padėtas pamatas Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų, mokslo ir verslo bendradarbiavimo pradžiai karinių jūrinių inovacijų srityje. 

Pasinaudodamas sukaupta patirtimi, VGTU prisijungs prie Karinių jūrų mokslinių tyrimų plėtros Baltijos regione, sieks identifikuoti  ir spręsti karinių jūrų pajėgų poreikius naujoms technologijoms ir inovacijoms. Ypač reikalingas sisteminis ir pastovus bendradarbiavimas tarp kariškių, mokslo ir verslo, palaikant karinių jūrinių inovatyvių centro idėją – diskusijoje kalbėjo VGTU mokslo ir inovacijų prorektorius prof. habil. dr. Antanas Čenys.

„Spartus technologijų progresas, neužtikrinta geopolitinė aplinka ir didėjančios investicijos į gynybinius pajėgumus priverčia ieškoti inovatyvių bendradarbiavimo formatų. Valstybinio sektoriaus, privačių subjektų, akademinės bendruomenės, investuotojų bendradarbiavimas vystant gynybos technologijas yra būtina, todėl palaikome Karinių jūrinių inovatyvių technologijų centro idėją“, – diskusijoje minėjo krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas.  

„Versli Lietuva“ vadovė Daina Kleponė įvardijo, kad vienas iš tolimesnio gynybos sektoriaus plėtros veiksnių yra bendradarbiavimo tarp gynybos struktūrų, valstybės, mokslo ir verslo stiprinimas. „Anksčiau pasaulį keičiančias inovacijas dažniausiai kūrė kariuomenių tyrimų centrai, bet šiandien daugybė naujų technologijų tampa tiek gynybos, tiek civilinės pramonės inovacijų šaltiniu. Lietuvių kurti aukštųjų technologijų produktai vis dažniau sėkmingai atranda klientus, veikiančius gynybos struktūrose užsienyje, tačiau iki šiol dažniausiai tai vyko paties verslo pastangomis. Esame tikri, kad Karinių jūrinių inovatyvių technologijų centro veikla paskatins verslą kurti inovatyvius, didesnės vertės produktus gynybos struktūroms“, – sakė D. Kleponė. 

Pristatydamas Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų modernizavimo istoriją, karo laivų flotilės vadas, komandoras Tomas Skurdenis pažymėjo, kad turimų karo laivų amžius gana įvairus, tarp 30-40 metų, todėl yra poreikis modernizuotis. Komandoras T. Skurdenis pažymėjo, kad KITC galėtų būti informacinis centras, ta platforma, kur matytume, ką universitetai gali, ką verslas turi ir ko kariuomenei reikia. Svarbu informacijos keitimasis, dėl to gali gimti įvairių puikių inovatyvių idėjų tiek mokslininkams atlikti tyrimus, tiek kariuomenei patenkinti poreikius, tiek verslui realizuoti idėjas. T. Skurdenis pristatė keletą karinių jūrų pajėgų poreikių, kuriems šalies universitetai, kartu su verslo įmonėmis galėtų surasti sprendimus.

Klaipėdos universiteto mokslininkų komanda jau turi sėkmingos bendradarbiavimo patirties su Lietuvos karinėmis jūrų pajėgomis. Kaip žinia, bendros ekspedicijos metu, atlikus povandeninės archeologijos tyrimus, buvo rastas Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“. Pasak prof. Vlado Žulkaus, šis įvykis svarbus ne tik kaip mokslinis atradimas, bet itin reikšmingas Lietuvai kaip jūrinei valstybei, svarbus ir mūsų tautos istorinei atminčiai.

Klaipėdos universitetas mokslo žiniomis prisidės prie Karinių jūrų mokslinių tyrimų plėtros Baltijos regione. Plėsdamas mokslinių tyrimų, inovacijų vystymo erdves, universitetas kartu su partneriais, įgyvendins karinių jūrų mokslinių tyrimų projektus. Taip pat pažymime, jog Klaipėdos universitetui svarbūs ir šalies bei visuomenės saugumo ir gynybos klausimai“, – teigia laikinai Klaipėdos universiteto rektoriaus pareigas einantis prof. dr. Artūras Razbadauskas.

„Baltijos technologijų parko“ vadovo Šarūno Butkaus teigimu, Klaipėda dėl turimos uosto infrastruktūros, dėl čia dislokuotų karinių jūrų pajėgų, dėl savo geografinės vietos Baltijos jūros regione yra labai palanki vieta tokio inovacijų centro veiklai, kurio projektai bus susiję su karinių jūrų moksliniais tyrimais. „Pasirašydami bendradarbiavimo sutartį įsipareigojome Karinių jūrinių inovatyvių technologijų centrui suteikti visą reikiamą infrastruktūrą: įrengti specialias laboratorijas, atitinkančias saugumo reikalavimo standartus, suteikti patalpas startuoliams, aukštųjų technologijų įmonėms. Pastarosios čia galės atlikti specifinių reikalavimų reikalaujančius karinius tyrimus, prototipų gamybą ir jų išbandymą“, – teigė Š. Butkus

Diskusijos pabaigoje buvo numatyti konkretūs Karinių jūrinių inovatyvių technologijų centro KITC veiksmų planai 2019 metams, susitarta, kokiu būdu bus bendradarbiaujama ir sąveikaujama tarp karinių jūrų pajėgų, mokslo ir verslo.