Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centras
Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centro naujienos
Atidaroma VGTU profesoriaus paroda
2019-01-17
Atidaroma VGTU profesoriaus paroda
Sausio 18 d. 18 val. Savicko paveikslų galerijoje (J. Basanavičiaus g. 11, Vilnius) atidaroma medijų menininko ir kritiko Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus paroda. Menininkas pristato eksperimentinę parodą, sukurtą pagal garsųjį Stanisławo Lemo fantastinį romaną Soliaris (1961).
„Gilios literatūros ilgesys mane paskatino 2017-ųjų vasarą perskaityti įsimintiną Nobelio premijos laureato Stanislawo Lemo fantastinį romaną „Soliaris“. Mane sužavėjo autoriaus idėja, kad Soliaris egzistuoja kaip mąstantis vandenynas, kuris, reaguodamas į skirtingas žmonių nuotaikas, mintis ir prisiminimus kopijuoja ir realizuoja šių minčių pavidalus. Kūrinys įkvėpė mane sukurti naują fotografijų ciklą, kurį galima suvokti kaip pagarbos ženklą, skirtą Lemo kūrybos palikimui. Fotografuodavau senus pastatus, taikydamas įvairias kūrybos priemones, kūriau naujas, niekur neegzistuojančias struktūras. Taip aš ne tik išreiškiu savo požiūrį į vienatvę ir kuriu neegzistuojančią realybę, bet ir klausiu savęs apie jos atradimą kaip naują savo paties tapatybės dalį“ – pasakoja R. Venckus.
Anot parodos autoriaus, savotišką kūrybinį savianalizės kelią jis pradėjo dar prieš 15 metų, kai įdėmiai analizuodamas nenusisekusius kadrus, suprato, kad skirtumas tarp pavykusio ir nepavykusio, egzistuojančio ir neegzistuojančio iš tikrųjų nėra toks didelis. „Kadangi seniau sukurti atvaizdai vis dar verčia mane mąstyti apie ateitį, todėl per juos aš grįžtu į savo atsiminimų, išgyventų jausmų, kvapų ir prisilietimų labirintą. Panašiai kaip Soliaris, mano fotografija atsiveria kaip daugiasluoksnis praeities erdvėlaikis, kuris leidžia pasinerti į užmirštą ir daugiau nebeegzistuojančią (ne)realybę bei išlaisvina neįmenamų klausimų virtinę: kas iš tikrųjų yra mano laikas ir erdvė, koks mano gyvenimo kelias, kokia kūrybos kryptis, ar aš egzistuoju, o gal mane supanti aplinka yra kieno nors sukurpta ir nepriekaištinga kopija. Mano kūriniai mane patį veikia panašiai kaip Lemo Soliaris – kai stebiu ir analizuoju kūrinius, visada skaitau save lyg nesibaigiantį pasakojimą“, – mintimis dalijasi VGTU profesorius.
Paroda veiks iki vasario 25 d.
„Gilios literatūros ilgesys mane paskatino 2017-ųjų vasarą perskaityti įsimintiną Nobelio premijos laureato Stanislawo Lemo fantastinį romaną „Soliaris“. Mane sužavėjo autoriaus idėja, kad Soliaris egzistuoja kaip mąstantis vandenynas, kuris, reaguodamas į skirtingas žmonių nuotaikas, mintis ir prisiminimus kopijuoja ir realizuoja šių minčių pavidalus. Kūrinys įkvėpė mane sukurti naują fotografijų ciklą, kurį galima suvokti kaip pagarbos ženklą, skirtą Lemo kūrybos palikimui. Fotografuodavau senus pastatus, taikydamas įvairias kūrybos priemones, kūriau naujas, niekur neegzistuojančias struktūras. Taip aš ne tik išreiškiu savo požiūrį į vienatvę ir kuriu neegzistuojančią realybę, bet ir klausiu savęs apie jos atradimą kaip naują savo paties tapatybės dalį“ – pasakoja R. Venckus.
Anot parodos autoriaus, savotišką kūrybinį savianalizės kelią jis pradėjo dar prieš 15 metų, kai įdėmiai analizuodamas nenusisekusius kadrus, suprato, kad skirtumas tarp pavykusio ir nepavykusio, egzistuojančio ir neegzistuojančio iš tikrųjų nėra toks didelis. „Kadangi seniau sukurti atvaizdai vis dar verčia mane mąstyti apie ateitį, todėl per juos aš grįžtu į savo atsiminimų, išgyventų jausmų, kvapų ir prisilietimų labirintą. Panašiai kaip Soliaris, mano fotografija atsiveria kaip daugiasluoksnis praeities erdvėlaikis, kuris leidžia pasinerti į užmirštą ir daugiau nebeegzistuojančią (ne)realybę bei išlaisvina neįmenamų klausimų virtinę: kas iš tikrųjų yra mano laikas ir erdvė, koks mano gyvenimo kelias, kokia kūrybos kryptis, ar aš egzistuoju, o gal mane supanti aplinka yra kieno nors sukurpta ir nepriekaištinga kopija. Mano kūriniai mane patį veikia panašiai kaip Lemo Soliaris – kai stebiu ir analizuoju kūrinius, visada skaitau save lyg nesibaigiantį pasakojimą“, – mintimis dalijasi VGTU profesorius.Paroda veiks iki vasario 25 d.
