Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centras
Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centro naujienos
ARCHITEKTŪROS FAKULTETO STUDENTŲ PRAKTIKA VENECIJOS BIENALĖJE. II dalis
2016-11-22
ARCHITEKTŪROS FAKULTETO STUDENTŲ PRAKTIKA VENECIJOS BIENALĖJE. II dalis
ARCHITEKTŪROS FAKULTETO STUDENTŲ PRAKTIKA VENECIJOS BIENALĖJE. II dalis
Šiais metais Lietuvos architektūra pirmą kartą pristatoma Venecijos bienalėje. Pirmą kartą Lietuvą, Latviją ir Estiją suvienija jungtinė paroda Baltijos paviljone. Ir pirmą kartą VGTU Architektūros fakulteto studentai turėjo galimybę tapti parodos kuratorių komandos dalimi ir pasisemti patirties Venecijoje.
Siūlome susipažinti su praktiką atlikusių VGTU AF studentės Monikos Jocytės ir absolventų Justo Žičkos, Karolinos Čiplytės įspūdžiais. Jiems uždavėme tris klausimus – kodėl, kaip, kas toliau? Tikimės, kad jų patirtys sudomins bei paskatins architektūros studentus dalyvauti tarpdisciplininiuose projektuose ir ateityje.
Šią savaitę į klausimus atsako – Monika Jocytė, Baltijos paviljone dirbusi birželį ir liepą.
Kas tave paskatino dalyvauti šiame projekte - atlikti 2 mėnesių praktiką Venecijos bienalėje?
Baltijos paviljono savanorių, su kuriais dirbau, mėgstamiausias atsakymas į šį klausimą buvo why not. Ir tikrai, kaip architektūros studentei man būtų buvę keblu sumąstyti priežasčių, kodėl nepasinaudoti tokia galimybe. Nors prieš išvykstant pats darbas atrodė gana miglotai ir nebuvo detaliai pristatytas, vis dėlto, apsispręsti padėjo noras aplankyti bienalę, prisidėti prie Lietuvos dalyvavimo šiame tarptautiniame renginyje, dirbti tarpdisciplininėje aplinkoje ir tiesiogiai susidurti su į universiteto programą neįeinančiomis architektūrinio išsilavinimo taikymo galimybėmis. Kadangi vien gerais norais gyvas nebūsi, prie apsisprendimo prisidėjo ir suteikiama Erasmus + stipendija.
Kokia buvo labiausiai įsiminusi patirtis iš dviejų mėnesių darbo proceso?
Išskirčiau dvi labiausiai įsiminusias patirtis. Tai bienalės paviljonų lankymas ir bendravimas su Baltijos paviljono kuratoriais. Abi jos nėra tiesioginė darbo proceso dalis, tačiau įgauna gilesnę prasmę būtent kasdienio darbo kontekste. Įprasta diena paviljone susidėdavo iš paviljono eksponatų prižiūrėjimo, lankytojų pasitikimo, keleto ekskursijų vedimo ir daug skaitymo, t. y. gilinimosi į Baltijos paviljono artefaktus ir į visa Venecijos architektūros bienalę. Taigi, pagaliau, lankant kitus paviljonus jau turi teorinį pagrindą, kuris leidžia plačiau suvokti ekspozicijas. Be to, buvimas lankytojo rolėje tampa įdomiu žaidimu, padedančiu naujai pažvelgti ir į Baltijos paviljoną, o pasitinkantys jau pažįstami savanoriai paverčia šią patirtį dar didesne švente. Kita įsiminusi patirtis – bendravimas su paviljono kuratoriais. Galėčiau rašyti odes, kokie jie įkvepiantys profesionalai, bet pabrėžti noriu jų buvimą savo atskaitos tašku, leidžiančiu įvertinti per du praktikos mėnesius sukauptą patirtį. Temos tapo aiškesnės, mąstymas kompleksiškesnis – laikas praleistas ne veltui.
Kaip manai, kuo ši praktika tau bus vertinga tolimesnėje architektės karjeroje?
Sunku vertinti dar neprasidėjusią karjerą. Žinias, sukauptas praktikos metu, galėčiau prilyginti keliems universiteto teorijos kursams. Esu tikra, kad įgyta patirtis bus stiprus pagrindas magistro studijoms. Tarpdiscipliniškumas architektūroje, kurį, manau, tik pradėjau pažinti, turėtų padėti atrasti savo kelią architektės karjeroje. Kiek išmokau praktikos metu, tiek jau išmokau, bet labai svarbu ir tai, kad ši patirtis suteikė papildomo įkvėpimo dirbti, tobulėti ir nubrėžė vertybines gaires tikslo siekimui.
Praktika vyksta: 2016 birželio – lapkričio mėn.
Praktikos organizatoriai:
Projektų dalyvių praktika finansuota iš Erasmus + studentų mobilumo programos lėšų.
