2017 metų architektūrinio piešinio konkurso tema „Sukrėsta architektūra“ kelia klausimą, kaip apmąstyti ir vizualizuoti dramatiškai kintančias architektūros gyvavimo ekologines, socialines, kultūrines, politines, ekonomines aplinkybes.

      Šią temą aktualizuoja mūsų egzistencijos šiandieniniame pasaulyje takumas, nesaugumas, netikrumas. Žmogaus negrįžtamai veikia gamtą. Masinė migracija vyksta ne tik dėl karinių konfliktų ir socialinės atskirties židinių, bet ir dėl komunikacinių tinklų išlaisvintos vaizduotės, įkvėpiančios žmones visame pasaulyje kurti nuo vietos ir tapatumo patirčių išlaisvintas gyvenimo projekcijas. Pasaulį užvaldo korporacijos, galingesnės už nacionalines valstybes, o globalioje ekonomikoje dominuojančiais tampa nematerialūs produktai ir paslaugos. Žmonių sukuriamos informacijos gausėjimo greitis palieka vis mažiau erdvės ir laiko jos apmąstymui, o kiekiai kelia vis daugiau galvosūkių, kaip ją išsaugoti.

      Ar šių virsmų akivaizdoje įmanoma utopinė, mikrotopinė, ar tik distopinė architektūros perspektyva. Galbūt piešimas, sujungiantis žmogaus rankos, širdies ir proto judesį į gyvą liniją, gali tapti Ariadnės siūlu, ne tik diagramuojančiu sukrėtimus, bet ir vedančiu architektūrą „empatinio posūkio“ link.

 

Daugiau informacijos: ČIA

 

Plakate panaudota Carlo Verso fotomontažas iš serijos "Post-apocalyptic Vilnius". Daugiau darbų rasite čia