Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centras
Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centro naujienos
Aptartos INTERREG V projekto plėtros galimybės

2017-10-30
Aptartos INTERREG V projekto plėtros galimybės
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Dizaino katedros vedėjas Jonas Jakaitis ir lektorius Mindaugas Užkuraitis šių metų spalį buvo pakviesti dalyvauti Lietuvos–Lenkijos programos INTERREG V-A projekte „Konkurencingumo kėlimas PL - LT pasienyje per klasterizacijos paslaugų vystymą“. Projekto organizatorių – Alytaus verslo konsultacinis centras su Lenkijos partneriais organizuotos konferencijos metu suderinta dėl Dizaino katedros trečio kurso studentų įtraukimo į projekto įgyvendinimo procesą.
Siekiant inovacijų plėtros, šiuolaikiniuose taikomojo dizaino objektuose jos yra vis plačiau taikomos. Integruojant į įvairias veiklos sritis: mokslą, verslą, socialinį, paslaugų sektorius, šiomis inovacijomis siekiama didesnės pridėtinės vertės ir jomis padidinti konkurencinį pranašumą. Suprantama, kad būtina papildomai skatinti vis platesnę dizaino sprendimų integraciją. Lietuvos įmonėse dizainas tebėra vos apčiuopiamas. Vis dėlto estetiškas ir prasmingas objektas – tai dizaino mąstysenos (angl. Design thinking) kaip metodo rezultatas, kuris pasireiškia inovatyvių metodų taikymu, tyrimais, realių problemų sprendimu.
Taigi, probleminio mokymo(-si) orientuoto į partnerystę metodo taikymo tikslas – priartinti mokymo(-si) sąlygas prie realiai egzistuojančių problemų sprendimo ir jas išspręsti. Metodo taikymas rodo, kad tai yra kūrybinis kompleksinio pobūdžio procesas, priklausantis nuo daugelio globalių ir vietos socialinių, kultūrinių, istorinių bei mokymo(-si) sampratos veiksnių, kurie pagrindžia mokslo ir verslo integruotoje kooperacijoje abipusę naudą orientuotą į prasmingą mokymąsi. Patirtis rodo, galėdami gaminti patrauklesnius gaminius, naudodami efektyvesnius proceso sprendimus ir/ar darnesnes priemones, Lietuvos įmonės galėtų būti konkurencingesnės ne tik ES, bet ir pasaulio rinkose.''

Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad 2016 m. EK Inovacijų Barometro duomenimis, 63% Lietuvos įmonių nenaudojo dizaino sprendimų nei vienoje produkcijos stadijoje (nei produkto analizės, nei idėjos nei koncepcinės stilistikos, nei dizaino kūrimo ar strategijos vystymo procesuose). Šis rodiklis viršija ES vidurkį, kur beveik pusė visų įmonių dizaino sprendimus jau integruoja į savo veiklą.
Todėl aptariant praktinio mokymo(-si) studijų procese aspektus, šie atskleidžiami VGTU teorinių ir praktinių, kompleksiškai sprendžiamų problemų problematikos kontekstuose, o bendradarbiavimo su socialiniais partneriais, gerai Vakaruose žinomas Probleminio mokymo(-si) orientuoto į partnerystę metodą (angl. Problem-Based Service-Learning (PBSL)) siekiama pritaikyti ir pasienio partnerystės projekte.
Taigi, Pramoninio dizaino studentams projekte keliamas ypatingas uždavinys – parengti daiktinės aplinkos objekto dizaino koncepciją konkrečioje Alytaus miesto teritorijoje su galimybe pagaminti prototipą M1:1 ir įgyvendinti jį gaminant masiniu būdu. Tai gali būti suoliukai, šviestuvai, šiukšlinės, rekreacinės paskirties viešosios erdvės infrastruktūros ir kiti taikomojo dizaino objektai.
Doc. dr. Jonas JAKAITIS
Architektūros fakulteto Dizaino katedros vedėjas ir studijų programų vadovas