Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centras
Išmanių ir klimatui neutralių kompetencijų centro naujienos
Apskritojo stalo diskusijoje aptarti karinio jūrų laivyno poreikiai ir prioritetai

2019-03-14
Apskritojo stalo diskusijoje aptarti karinio jūrų laivyno poreikiai ir prioritetai
Kovo 13 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institute (VGTU AGAI) įvyko apskritojo stalo diskusija, kurios tikslas – pasidalinti požiūriais ir gerosiomis patirtimis, susipažinti su Karinio jūrų laivyno poreikiais ir prioritetais. Diskusijoje gerąja patirtimi ir įspūdžiais dalijosi partneriai, pernai pasirašę tarpinstitucinio bendradarbiavimo sutartį karinių jūrinių inovatyvių technologijų vystymo srityje, kur vieni iš partnerių – VGTU.
„Spartus technologijų progresas, neužtikrinta geopolitinė aplinka ir didėjančios investicijos į gynybinius pajėgumus priverčia ieškoti inovatyvių bendradarbiavimo formatų. Valstybinio sektoriaus, privačių subjektų, technologijų tyrimų institutų, investuotojų bendradarbiavimas vystant gynybos technologijas yra būtina, nes kompleksiškame pasaulyje žinios yra išsibarsčiusios tiek geografiškai, tiek instituciškai“, – sako krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas.
Pirmąjį Baltijos regione karinių technologijų renginį „Baltic Miltech Summit“ organizavusios agentūros „Versli Lietuva“ vadovė Daina Kleponė įvardija, kad vienas iš tolimesnio gynybos sektoriaus plėtros veiksnių yra bendradarbiavimo tarp gynybos struktūrų, valstybės, mokslo ir verslo stiprinimas. „Anksčiau pasaulį keičiančias inovacijas dažniausiai kūrė kariuomenių tyrimų centrai, bet šiandien daugybė naujų technologijų tampa tiek gynybos, tiek civilinės pramonės inovacijų šaltiniu. Lietuvių kurti aukštųjų technologijų produktai vis dažniau sėkmingai atranda klientus, veikiančius gynybos struktūrose užsienyje, tačiau iki šiol dažniausiai tai vyko paties verslo pastangomis. Esame tikri, kad efektyvesnis suinteresuotų pusių bendradarbiavimas paskatintų verslą kurti inovatyvius, didesnės vertės produktus gynybos struktūroms, o Lietuvos gynybos ir saugumo pramonė taptų konkurencingesnė“, – sako D. Kleponė.
„Inovacijų diegimas, mokslo ir technologijų plėtra yra esminiai prioritetai, skatinantys atrasti naujų mokslinių tyrimų bei novatoriškų sprendimų. Pasinaudodamas sukaupta patirtimi, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) prisijungs prie Karinių jūrų mokslinių tyrimų plėtros Baltijos regione bei sieks identifikuoti ir spręsti karinių jūrų pajėgų poreikius naujoms technologijoms ir inovacijoms. Šia partneryste Lietuvoje esantys techniškieji universitetai ir kitos institucijos, besidominčios inovacijų diegimu, žymi bendradarbiavimo pradžią, įgyvendinant karinių jūrų mokslinių tyrimų projektus ir iniciatyvas“, – teigia VGTU rektorius prof. Alfonsas Daniūnas.
Europos Komisija pristatė Europos gynybos veiksmų planą, kuriame numatė veiklos kryptis, siekiant prisidėti prie ES gynybos stiprinimo ir efektyvesnio gynybos išlaidų panaudojimo. Vienas iš Europos Komisijos veiklos planų yra įkurti bendrą Europos gynybos fondą, kuriuo remiantis bus skiriamas pilnas ES finansavimas bendriems gynybos tyrimų projektams, vykdomiems valstybių narių suderintose prioritetinės srityse. Naujoje ES finansinėje perspektyvoje nuo 2020 m. numatoma speciali ES gynybos mokslinių tyrimų programa, kuriai kasmet planuojama skirti 500 mln. Eur. Be to, fondas teiks valstybėms narėms paskatas bendradarbiauti plėtojant ir įsigyjant gynybos įrangą bei technologijas (prototipų fazė), iš dalies pasinaudojant finansavimu iš ES biudžeto bendriems projektams.
„Spartus technologijų progresas, neužtikrinta geopolitinė aplinka ir didėjančios investicijos į gynybinius pajėgumus priverčia ieškoti inovatyvių bendradarbiavimo formatų. Valstybinio sektoriaus, privačių subjektų, technologijų tyrimų institutų, investuotojų bendradarbiavimas vystant gynybos technologijas yra būtina, nes kompleksiškame pasaulyje žinios yra išsibarsčiusios tiek geografiškai, tiek instituciškai“, – sako krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas.
Pirmąjį Baltijos regione karinių technologijų renginį „Baltic Miltech Summit“ organizavusios agentūros „Versli Lietuva“ vadovė Daina Kleponė įvardija, kad vienas iš tolimesnio gynybos sektoriaus plėtros veiksnių yra bendradarbiavimo tarp gynybos struktūrų, valstybės, mokslo ir verslo stiprinimas. „Anksčiau pasaulį keičiančias inovacijas dažniausiai kūrė kariuomenių tyrimų centrai, bet šiandien daugybė naujų technologijų tampa tiek gynybos, tiek civilinės pramonės inovacijų šaltiniu. Lietuvių kurti aukštųjų technologijų produktai vis dažniau sėkmingai atranda klientus, veikiančius gynybos struktūrose užsienyje, tačiau iki šiol dažniausiai tai vyko paties verslo pastangomis. Esame tikri, kad efektyvesnis suinteresuotų pusių bendradarbiavimas paskatintų verslą kurti inovatyvius, didesnės vertės produktus gynybos struktūroms, o Lietuvos gynybos ir saugumo pramonė taptų konkurencingesnė“, – sako D. Kleponė.
„Inovacijų diegimas, mokslo ir technologijų plėtra yra esminiai prioritetai, skatinantys atrasti naujų mokslinių tyrimų bei novatoriškų sprendimų. Pasinaudodamas sukaupta patirtimi, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) prisijungs prie Karinių jūrų mokslinių tyrimų plėtros Baltijos regione bei sieks identifikuoti ir spręsti karinių jūrų pajėgų poreikius naujoms technologijoms ir inovacijoms. Šia partneryste Lietuvoje esantys techniškieji universitetai ir kitos institucijos, besidominčios inovacijų diegimu, žymi bendradarbiavimo pradžią, įgyvendinant karinių jūrų mokslinių tyrimų projektus ir iniciatyvas“, – teigia VGTU rektorius prof. Alfonsas Daniūnas.
Europos Komisija pristatė Europos gynybos veiksmų planą, kuriame numatė veiklos kryptis, siekiant prisidėti prie ES gynybos stiprinimo ir efektyvesnio gynybos išlaidų panaudojimo. Vienas iš Europos Komisijos veiklos planų yra įkurti bendrą Europos gynybos fondą, kuriuo remiantis bus skiriamas pilnas ES finansavimas bendriems gynybos tyrimų projektams, vykdomiems valstybių narių suderintose prioritetinės srityse. Naujoje ES finansinėje perspektyvoje nuo 2020 m. numatoma speciali ES gynybos mokslinių tyrimų programa, kuriai kasmet planuojama skirti 500 mln. Eur. Be to, fondas teiks valstybėms narėms paskatas bendradarbiauti plėtojant ir įsigyjant gynybos įrangą bei technologijas (prototipų fazė), iš dalies pasinaudojant finansavimu iš ES biudžeto bendriems projektams.